Mums buvo sakoma, jog kartu su savo kartos kūrėjais mes ateisime į mūsiškius laikus, kur kartu kursime tą teatro gyvenimą. Tiesos yra, tik man rods, jog šiandien tą daryti reikia kiek kitaip.

Žodžiu „pratinami“ geriausiai galima perteikti procesą, kurio metu vyko komunikacija tarp festivalio organizatorių, atlikėjų ir Šilainių gyventojų.

Mano sudaryta programa atliepia visus Klaipėdos valstybinio muzikinio teatro gyvenimo aspektus. Teatras turėtų tapti įdomia, modernia kultūrine institucija.

Vertėtų iš arčiau pažvelgti į procesus, kurie vyksta, kai lietuvių scenos menininkai siekia pripažinimo tarptautinėje teatro industrijoje.

Savo rankose laikome kozirį, nes esame teatro vaikai, o vaikams daug kas atleidžiama. Jaučiuosi taip, tarsi teatre galėčiau vaikščioti aklinoje tamsoje, pažįstu kiekvieną kampą.

Manau, kad bet kokia kūrybinė grupė turi teisę visų pirma kurti tai, kas jai aktualu ir įdomu. Mes tai darėme ilgus metus.

Tai yra miestas, kuris turi didžiulį potencialą, tai miestas, kuriame aš noriu dirbti, gyventi ir kurti.

Mes laviname taip, kad visi pasijaustų aukščiausiame taške net tose srityse, kur nesijaučia labai patogiai.

Büchnerio siekis - perteikti tikovės visumą ir dinamiką, pažadinti grožio ilgesį. Išliekamąją vertę turi tik išliekamasis grožis.

Nesiliauju galvojusi apie ją, nes viskas, ką atsimenu, nepaleidžia, limpa į vieną paveikslą, tekstas rašosi pats ir pataiko į atsisveikinimo su Viktorija dieną.

„Kadaise, kadaise, tos dienos negrįš, buvau aš jaunutis gražuolis arklys...“ Tarsi apie tai cirko trupės „Big Wolf Company“ spektaklis „Eternal dinner“.