Ilgai analizavome įdomų faktą - kiekvienas galime jaustis sugniuždytas iki tam tikro taško, kurį priėję vieni nusprendžia žudyti, o kiti atsitraukia.

Spektaklyje beveik nekalbame, tad sukūrėme specialią garsinę aplinką, kuri visam pasirodymui prideda papildomą vaizduotės sluoksnį.

Turime žiūrėti į vaikus rimtai - netikiu, kad jiems skirtas menas privalo būti mielas, gražus, nepaliaujamai linksminantis.

Savo spektakliais užauginęs ne vieną žiūrovų kartą, Keistuolių teatras iki dabar išsiskiria savita teatrine kalba ir autoironišku požiūriu.

Novelės atsiskleidžia per pagrindinę veikėją Konstanciją, kuri spektaklyje net nepasirodo. Konstancija yra atstumtumo ir vienišumo, nematomo žmogaus metafora.

Spalvinga liudijimų mozaika sugulė į ryškų išskirtinės Vaclovo Daunoro - dainininko, artisto, pedagogo, žmogaus - asmenybės portretą, nutapytą su meile ir supratimu.

Menininkas nufotografavo 38 aktorius, tačiau dėl vietos teatro fojė stokos, jam teko atrinkti 15 portretų.

Žvilgsnis į individo ir kartu visos tautos siekį besąlygiškai būti savimi ir laikytis neprimestų nuostatų bei vertybių.

Didžiausios tiesos apie teatrą - iš šviesaus atminimo mano mokytojos Dalios Tamulevičiūtės.

Dabartinis dramaturgų pasyvumas man yra mįslė. Nejaugi žmonės nemato, kas darosi aplinkui, argi reikia dar svarstyti, o ne sėsti ir rašyti?

Kartu su AnnaLina Hertzberg jaunieji dramaturgai laužys taisykles, eksperimentuos su tekstais ir mokysis kurti santykį su žiūrovais.