Tomas Juočys: euforija sklandys tik iš pradžių

2015 09 02 lrytas.lt, 2015 09 01
Naujasis Klaipėdos dramos teatro vadovas Tomas Juočys. Gedimino Pilaičio (lrytas.lt) nuotrauka
Naujasis Klaipėdos dramos teatro vadovas Tomas Juočys. Gedimino Pilaičio (lrytas.lt) nuotrauka

aA

Gediminas Pilaitis

„Siekiau šių pareigų ir tikėjausi laimėti konkursą, nes jaučiausi tvirtai“, - pripažino Tomas Juočys, sužinojęs, kad tapo Klaipėdos valstybinio dramos teatro vadovu.  Šio 37 metų vadybininko atėjimas į vadovo postą sutampa su reikšmingu įvykiu: po kitas scenas ilgai klajoję uostamiesčio aktoriai pagaliau grįžta į šiuolaikiškai rekonstruotą senąjį teatrą. 

Ar varganomis sąlygomis ilgai dirbęs, sulaukęs kritikos dėl prarasto repertuarinio veido, uždarumo, Klaipėdos dramos teatras pasikeis ?  Su naujuoju teatro vadovu T.Juočiu kalbėjomės apie ateities planus, iššūkius ir galimas permainas. 

- Konkurse dalyvavo Lietuvos teatro pasaulyje gerai žinomi aktoriai ir režisieriai. Iš septynių kandidatų Favorite laikyta teatro pedagogė Danutė Vaigauskaitė savo programą pristatė išvien su uostamiesčio Jaunimo teatro vadovu, charizmatišku aktoriumi ir režisieriumi  Valentinu Masalskiu, jau įleidusiu šaknis pajūryje. Ar tikėjotės įveikti pretendentus ?

- Klaipėdos dramos teatre dirbu aštuonerius metus. Anksčiau ėjau direktoriaus pavaduotojo bendriesiems reikalams pareigas, buvau kultūros poskyrio ir pastatymų dalies vedėjas, organizuodavau gastroles. Per tą laiką neblogai pažinau teatro virtuvę, aktorius, opiausias problemas. Regiu šio teatro pranašumus ir tai, ko mums dar trūksta. Siekiau šio posto, norėjau ir tikėjausi nugalėti, nes konkurse jaučiausi gana tvirtai.

- Kokius mokslus esate baigęs ir kur teko darbuotis anksčiau? 

- Klaipėdos universitete įgijau verslo vadybininko diplomą. Kurį laiką studijavau teisę Mykolo Romerio universitete, bet mokslus nutraukiau, nes reikėjo užsidirbti duonai. Klaipėdos dramos teatre atsidūriau visiškai atsitiktinai, laikraštyje perskaitęs skelbimą, kad ieškomas vadybininkas. Tada maniau, kad teatras man bus tik laikina stotelė, bet viskas susiklostė kitaip.

Mano darbas sutapo su sunkmečiu -  teatrui teko kraustytis iš griūvančių senųjų patalpų senamiestyje. Narpliodamas įvairias ūkines ir finansines problemas suartėjau su trupe, kitais darbuotojais, galbūt net įgijau jų pasitikėjimą. Teatras - didžiulis ir sudėtingas mechanizmas, spektaklių sėkmė priklauso nuo sutelktų daugelio žmonių pastangų. Tenykštė dvasia mane sužavėjo, todėl  pasilikau teatre.

- Kai buvo paskelbtas konkursas, klaipėdiečiai rašė laišką Kultūros ministerijai, kad būtent jus išrinktų teatro vadovu. Gal paprašėte kolegų paramos ?

- Jokių intrigų nebuvo - aktoriai visuotiniame susirinkime patys nusprendė remti vieną jiems labiausiai priimtiną pretendentą į teatro vadovo postą, nusiuntė kolektyvinį  laišką kultūros ministrui Šarūnui Biručiui. Mano kandidatūrą rėmė kiti Klaipėdos teatrai, taip pat režisieriai Jonas Vaitkus, Saulius Varnas, Mara Kimelė, Benas Šarka. Paramos sulaukiau net iš Rusijos teatro sąjungos sekretorės ir dramaturgės Ksenijos Dragunskajos. 

Žinoma, svarbiausia ne rekomendacijos, o tai, ką siūlo į vadovo postą nusitaikę pretendentai. Reikėjo išdėstyti penkerių metų kūrybinės ir finansinės veiklos, repertuaro planus. Šiek tiek abejojau, ar programos bus rimtai analizuojamos, bet po pokalbio su komisijos nariais įsitikinau, kad jie susipažinę su visų siūlymais ir vizijomis.

- Kokias pagrindines teatro veiklos gaires akcentavote savo programoje ?

-  Svarbiausia - repertuaro aktualumas. Tai gali būti ir klasika, ir šiuolaikiškos dramos, ir lietuviškoji dramaturgija. Dabar, kai viskas taip sparčiai keičiasi, nereikia bijoti permainų - koreguoti, keisti repertuarą. Jeigu teatras žengs į koją su gyvenimu, lankytojų netruks.

Kalbėjau apie tai, kad Klaipėdos dramos teatras turėtų tapti Vakarų Lietuvos regiono kultūros centru. Rekonstruotomis patalpomis, scenomis, šiuolaikiška įranga galėtų naudotis kiti uostamiestyje veikiantys teatrai.

- Tikriausiai nurodėte ir pjeses, režisierius, atitinkančius jūsų deklaruojamas mintis ?

- Man buvo lengviau nei kitiems pretendentams tai padaryti - galėjau remtis jau numatytu Klaipėdos dramos teatro repertuaru. Rudenį žiūrovus pakviesime į filosofo Arvydo Juozaičio istorinės dramos „Karalienė Luizė“ premjerą. Šis spektaklis, kurį stato režisierius Gytis Padegimas, taps pagrindiniu rekonstruoto teatro atidarymo iškilmių akcentu.

Nuotaikingą įtališką veikalą režisuoja komedijos meistras Povilas Gaidys. Planuose - naujų Gintaro Grajausko ir K.Dragunskajos pjesių pastatymai. Su dramaturgu Mindaugu Valiuku sutarėme, kad  savo naująją pjesę jis nuo pradžios iki pabaigos  statys su režisieriumi Giedriumi Savickiu. Iš šio dueto tikimės gero rezultato, panašūs projektai teatre nėra naujiena.

- Jeigu komisijai būtų labiau patikusi ne jūsų, o D.Vaigauskaitės programa, Klaipėdos dramos teatro trupei vadovautų V.Masalskis. Pretendentė netgi iš anksto viešai paskelbė, ką skirtų savo pavaduotoju meno reikalams. O jums ar reikalingas naujas  meno vadovas?

- Nežinau, kam reikia taip atsiskleisti - juk konkursas skelbtas tik dėl teatro vadovo pareigų. Gal tokia buvo kai kurių pretendentų taktika. Konkursų nugalėtojai  vėliau renkasi kolegas, režisierius, su kuriais norėtų dirbti. Aš savo programoje kandidatų į pavaduotojų postus ir kitas pareigybes nenurodžiau, jų iš anksto neviešinau, net pokalbyje su komisijos nariais konkrečių pavardžių neminėjau. To iš manęs niekas ir nereikalavo.

- O gal vertėjo viską išdrožti atvirai - tada žmonės bent jau žinotų, ko tikėtis iš naujojo vadovo? 


- Dabartinis Klaipėdos dramos teatro meno vadovas P.Gaidys - gyva legenda. Su juo sudaryta neterminuota darbo sutartis. Prieš konkursą P.Gaidys ir kiti teatro senbuviai man palinkėjo sėkmės. Aš ir dabar niekur neskubu. Kol  esu tik išrinktas, bet oficialiai dar nepatvirtintas teatro vadovas,  būtų neetiška kalbėti apie kokias nors radikalias struktūrines permainas.
 
- Savo programoje užsimenate apie būtinybę keisti Klaipėdos dramos teatro Meno tarybos veiklą. Kodėl manote, kad  reikia reformų ir šioje srityje?

- Iš tikrųjų, pateikiau kai kuriuos metmenis, kaip aktyvinti Meno tarybos veiklą, išplėsti jos funkcijas. Manau, kad ji neturėtų būti uždara, kitaip ir toliau virsime savose sultyse, kritiškai nevertinsime nuveiktų darbus, problemų, klaidų, nuo kurių, kaip žinome, niekas neapdraustas. 

Mūsų teatro Meno tarybą sudaro vienuolika darbuotojų. Iškėliau idėją, kad vadovas galėtų į ją deleguoti tris visuomenės atstovus. Taryba turi teisę pasisakyti svarbiausiais klausimais, taip pat ir dėl kandidatų į teatro meno vadovo postą.

- Vadinasi, V.Masalskis iš esmės dar nepraradęs galimybės įžengti į Klaipėdos dramos teatrą. Įdomu, kaip  trupė vertina  jo siūlymus ir užmojus ?

- V.Masalskio asmenybės ir  jo kūrybos keliais žodžiais neapibūdinsi - reiškiamos įvairios nuomonės. Tačiau visi pripažįsta, jog jis yra stiprus, valingas, visokeriopais  talentais apdovanotas menininkas. Šio ambicingo kūrėjo siekis įsilieti į Klaipėdos dramos teatrą įplieskė intrigą, pakėlė konkurso reitingą. Jeigu klausiate, ar trupė norėtų, kad V.Masalskis taptų meno vadovu, atsakysiu trumpai - dėl to teatre buvo kilę tam tikrų abejonių.

- Bendrą programą su V.Masalskiu pateikusi D.Vaigauskaitė siūlė Klaipėdos dramos teatre įkurti studiją, išvien su universitetu ugdyti jaunuosius aktorius, kurie vėliau papildytų trupę?

- Mano supratimu, toks modelis - atgyvena. Panevėžio dramos teatre Juozo Miltinio įkurtos studijos veikla gal ir buvo prasminga, nes po karo Lietuvoje profesionalių aktorių beveik neliko, o naujų niekas nerengė. Dabar - kitokia padėtis. Kam teatrams dubliuoti aukštųjų mokyklų veiklą ? Verčiau akylai stebėti, kas ten vyksta, kviestis į teatrus gabiausius studentus.

Repertuariniams teatrams kartais specialiai rengiami aktorių kursai, bet tai, mano supratimu, irgi nėra gera praktika. Tokie teatrai įsmunka į „amžiaus duobę“, kai tie patys aktoriai priversti kurti ir jaunuolių, ir vyresnio amžiaus personažų vaidmenis. Panašias krizes išgyveno Jaunimo, Keistuolių teatrai.

Patrauklesnius spektaklius kuria iš įvairių teatro mokyklų ir studijų auklėtinių sutelktos aktorių trupės.

- Iš Klaipėdos į kitus šalies teatrus persikėlė talentingi aktoriai, kurių uostamiesčio publika iki šiol negali pamiršti. Gal dabar mėginsite juos susigrąžinti? 

- Iš tikrųjų būta tam tikro nusivylimo ir nepasitenkinimo, kai avarinės būklės teatro pastatų remontas dėl lėšų stokos įstrigo. Tačiau nepasakyčiau, kad dėl tokios migracijos beviltiškai nukraujavome. Vytautas Anužis, Nelė Savičenko paliko Klaipėdos dramos teatrą ne tik dėl aktorystei nepalankių sąlygų - būta ir kitokių gyvenimiškų paskatų. Darius Meškauskas su mumis neatsisveikino, tik migruoja tarp Vilniaus ir Klaipėdos. 

Tačiau trupės branduolys iškentėjo visus sunkumus. Šiuolaikiškai rekonstruotuose patalpose aktoriams ir režisieriams atsivers tokios kūrybos galimybės, kurių nėra kituose Lietuvos teatruose. Nenustebčiau, jeigu su trupe atsisveikinę aktoriai vėl panorėtų išbandyti savo jėgas rekonstruotame Klaipėdos dramos teatre. 

- Jeigu yra taip, kaip sakote, tai vadovo galvą jau dabar galima  apjuosti laurų vainiku - rekonstruotų teatrų erdvėse sužiba net blankūs spektakliai.

- Guostis arba neigti tokią nuomonę būtų kvaila. Žiūrovai, aišku, liks patenkinti įžengę į teatrą, kuriame nebuvo daug metų, stebėsis išvydę, kaip scenas sukioja ir kilnoja galingi mechanizmai. Bet toji  euforija sklandys tik iš pradžių, o paskui reikės įrodyti, kad trupės darbai  prilygsta šiuolaikiškoms teatro  technologijoms.

Išprususios publikos blizgučiais nesuviliosi. Ne puošnūs fasadai, interjerai, scenos efektai ir triukai vilioja į teatrus. Naujojo Rygos dramos teatro būklė yra tiesiog apgailėtina, tačiau salė - sausakimša. Todėl kad šį teatrą garsina Alvio Hermanio spektakliai, į kuriuos plūsta žiūrovai. Norėčiau, kad Klaipėdoje mus lydėtų tokia pati šlovė.

- Kaip rengiatės istorinės dramos „Karalienė Luizė“ premjerai rekonstruotame teatre?

- Dar nepersikėlėme į naujas patalpas, repeticijos vyksta Žvejų rūmuose. Nežinau visų G.Padegimo idėjų, tačiau spektaklis turėtų būti efektingas. Aktoriai jau supažindinti su scenarijumi, studijuoja medžiagą. Scenografijos autorė dailininkė Birutė Ukrinaitė po visą Lietuvą ieškojo meistrų, galinčių įgyvendinti jos sumanymus. 

Prūsijos madona tituluojamos karalienės Luizės vaidmenį atliks viešnia  - uostamiesčiui neabejinga televizijos projektų žvaigždė Inga Jankauskaitė. Premjeroje žiūrovai išvys ir daugiau žinomų aktorių. 

- Jūsų pirmtakas, ilgametis Klaipėdos dramos teatro vadovas Gediminas Pranckūnas, troško, kad ši premjera atskleistų visas naujų scenų ir salių, režisūros bei aktorinio meno  galimybės. Ar pavyks tai padaryti?

- Visiems mums be galo apmaudu, kad teatrui sunkiai laikais daug jėgų ir energijos išliejęs G.Pranckūnas „Karalienės Luizės“ premjeros nematys - kovo pabaigoje jis staiga pasitraukė iš gyvenimo.

Buvusio teatro vadovo ir aktoriaus G.Pranckūno norą suvokiame kaip jo priesaką ir paskutinę valią. Manau, kad spektaklio kūrėjai pasistengs nenuvilti žiūrovų.

Salonas