Dainuojančios Lietuvos kasininkės apstulbino Romos publiką. Kodėl?

Jurga Jurkevičienė, Roma 2018 05 14 15min.lt, 2018 05 14
Opera „Geros dienos!“ Romoje, „Teatro Argentina“ scenoje. Rugilės Barzdžiukaitės nuotrauka iš „Operomanijos“ archyvo
Opera „Geros dienos!“ Romoje, „Teatro Argentina“ scenoje. Rugilės Barzdžiukaitės nuotrauka iš „Operomanijos“ archyvo

Sprendžiant iš „Flux“ festivalio anonsų Vaivos Grainytės (libretas), Linos Lapelytės (muzika), Rugilės Barzdžiukaitės (režisūra) opera „Geros dienos!“ buvo labiausiai nenuspėjamas spektaklis Romoje. Tačiau italai neišsigando: neįprastam kasininkių rečitaliui suteikė bene svarbiausią Amžinojo miesto sceną - „Teatro Argentina“.

Dažniau užsienio nei Lietuvos žiūrovams pristatyta modernaus stiliaus opera pasakoja tai, ko operos paprastai nepasakoja: apie didelio prekybos centro kasininkių darbą ir gyvenimą. Vieno veiksmo operoje nėra pagrindinio solisto: dainuoja visos 10 įvairaus amžiaus ir balso tembro „kasininkės“, joms akompanuoja vyrukas su užrašu ant nugaros „Apsauga“.

720 žiūrovų talpinantis „Teatro Argentina“ nebuvo sausakimšas. Ir recenzijų lietus Italijos spaudoje po spektaklio nepasipylė. Tačiau publika po spektaklio tris kartus į sceną kvietė aktorius ir skirstėsi nenoriai. Romos žiūrovų veiduose liko smalsumas, susižavėjimas ir nustebimas. Tradicinių operų prisiklausę italai nesitikėjo senajame Romos teatre prieš Antikos šventyklų skverą išgirsti ir pamatyti naujovišką operos interpretaciją.

Kita vertus, Eimunto Nekrošiaus debiutai Italijoje irgi ne visiems liko suprantami ir ne visiems patiko. Vieni piktinosi iškraipytu A.Čechovu, kiti klausinėjo, kam tas ledo kamuolys „Hamlete“. Dabar jau niekas nieko nebeklausinėja, E.Nekrošius pelno palankias garsiausių teatro kritikų recenzijas ir laikomas čia, Italijoje, savu teatro reiškiniu. Taigi, kaip neįprastą muzikos kūrinį iš Lietuvos sutiko Romos publika? 15min iš karto po spektaklio bendravo su „Teatro Argentina“ žiūrovais ir tiesiogiai stebėjo jų įspūdžius.

„Aš dėstau Bolonijos universitete. Iš pradžių maniau, kad tai bus prarasta brangaus laiko Romoje valanda. Tačiau spektaklis įtraukė. Žinote kodėl? Nerimastingas kasininkių pasakojimas apie jų kasdienybę priverčia susimąstyti apie mūsų kasdien atliekamo darbo vertę“, - aiškino iš Bolonijos atvykusi moteris. Jos vyras - psichologas - bene vienintelis išreiškė kritišką nuomonę: „Mano nuomone, spektaklis per ilgas. Ir vertimas į italų kalbą kelia abejonių. Spektaklio pradžia sunki. Ir vis dėlto turėčiau pripažinti: operos idėja - svarbi. Muzika - nuostabi, sakyčiau, pribloškianti.“

Jaunas Romos kino pasaulyje dirbantis vaikinas: „Spektaklis pastatytas be priekaištų. Lyrinės muzikos tonacijos išskirtinai perteikia prekybos centro kasininkių nerimą. Ir visa tai tave sugriebia ir nepalieka, priverčia mąstyti. Man netgi nebuvo būtina suprasti tekstą, nes muzika puikiai perteikia libreto nuotaiką - žiaurią monotoniją ir kasdienybės rutiną. Tai, kas slegia mus visus, ir ne vien tik Lietuvoje.“

Vienas jausmingiausių operos pasažų - tyli ir dramatiška kasininkės, baigusios aukštuosius meno istorijos mokslus, arija. Į prekybos centro kasoje atsidūrusios intelektualės istoriją įsiklausė studentė iš Romos. Ji neslėpė susijaudinimo: „Aš taip pat, kaip ir ta kasininkė - solistė iš Lietuvos, studijuoju meno istoriją. Mane sukrėtė jos gyvenimo istorija, jos nerimas. Ji dainavo apie mūsų visų - nerandančių tinkamo darbo pagal specialybę, likimą, apie stresą, kurį patiriame ieškodami darbo, apie pakitusį požiūrį į vertybes.“

Studentei pritarė ir teatro žinovu prisistatęs vyras: „Spektaklis - puikus! Mes retai susimąstome apie tai, ką jaučia ir ką išgyvena prekybos centro kasoje dirbančios moterys. Čia kalbu ir apie Italiją! Tada kyla ir kitokių minčių: kiek jos uždirba, kaip išgyvena...“

Žurnalistas: „Man labiausiai patiko moterų balsai - ryškūs, natūralūs, profesionalus dainavimas. Klausiau ir galvojau, kad muzika Lietuvoje pasiekė aukštumas. Mano nuomone, spektaklis - labai naujoviškas, nes iki šiol niekam nešovė į galvą perteikti žmonių minčių apie jų sekinantį darbą.“

„Ši opera - rizikingas sumanymas. Kodėl? Mes matėme absoliutų, gryną minimalizmą: scenografija, šviesa, kompozicija. Man ji labai patiko! Tai išgrynintas, konceptualus teatras!“ - svarstė teatro gerbėju prisistatęs Romos gyventojas, nepraleidęs nė vieno „Flux“ spektaklio.

„Patyrėme malonų netikėtumą!“ - vienbalsiai pripažino du jauni „Teatro Argentina“ žiūrovai. „Šis Romos teatras alsuoja XVIII amžiaus klasikinės muzikos tradicijomis ir istorija, tačiau scenoje matėme XXI amžių. Ar šis kontrastas buvo nevykęs? Ne, manytume - atvirkščiai! Tai puikus, lietuvių teatro idėją paryškinantis kontrastas“, - dalijosi mintimis Romos gyventojai.

Visos trys operos „Geros dienos!“ kūrėjos greitai keliaus ir į Veneciją: su kitu savo kūriniu „Sun and Sea“ jos atstovaus Lietuvai kitų metų Venecijos bienalėje. O kompozitorė Lina Lapelytė Romos muziejuje „Flux“ rodys programoje numatytą performansą „Pirouette“.

15min.lt

Užsienyje