Kinai jautriai priėmė LNDT spektaklį „Mūsų klasė“

Kristina Savickienė 2017 11 06 menufaktura.lt
„Mūsų klasės“ aktoriai prie spektaklio plakato Vudžene. LNDT archyvo nuotrauka
„Mūsų klasės“ aktoriai prie spektaklio plakato Vudžene. LNDT archyvo nuotrauka

Tarptautinis teatro festivalis Kinijos Vudženo mieste rengiamas jau penktą kartą. Kiekvieną spalį dešimt dienų Vudženas tampa teatro meka - šiemet jame svečiuojasi 24 spektakliai iš 12 šalių, o iš viso parodyta per 100 spektaklių miesto scenose bei gatvėse. Įspūdinga ne tik festivalio programa, pristatanti garsiausius pasaulio kūrėjus ir plačią vietinę teatro kūrėjų panoramą, bet ir festivalio pažiūrėti suvažiavusių prodiuserių bei programų sudarytojų skaičius, taip pat minios kinų turistų, bandančių prasilenkti ir nusifotografuoti siaurose gatvelėse - Vudženo turizmo kompanijos finansuojamas festivalis skelbia, kad šiemet Vudžene jau apsilankė 10 milijonų turistų. Šis skaičius 2 milijonais  didesnis nei praeitais metais, o kuo daugiau turistų, perkančių bilietus į istorinę miesto dalį - muziejų po atviru dangumo, - tuo gausiau finansuojamas ir pats festivalis, tuo garsesni vardai, didesni spektakliai, įvairesnė programa, statomos naujos scenos. Kaip teigia festivalio rengėjai, šios teatro fiestos biudžetas neribojamas, o sudarinėjant programą festivalio organizaciniam komitetui suteikiama visiška laisvė.

Laisvė ir kompromisai

Laisvė yra, tačiau su tam tikromis išlygomis, nes šiemet ten pakviestas Lietuvos nacionalinio dramos teatro spektaklis „Mūsų klasė“ festivalio rengėjų prašymu buvo „adaptuojamas“ Kinijos auditorijai - pirmiausiai dėl tuo pačiu metu vykstančio komunistų partijos suvažiavimo buvo paprašyta išimti smurto ir sekso scenas, o po pirmojo spektaklio - dar ir tekstą, susijusį su Raudonąja armija. Po režisierės ir festivalio rengėjų derybų buvo pasiektas kompromisas - padarytos tam tikros išlygos, negriaunančios spektaklio vientisumo ir meninių sprendimų.

Vudženo teatro festivalis jau pažįstamas su Lietuvos teatru, o mūsų teatrai - su Kinijos cenzūra. 2016 m. festivalyje buvo rodytas Vido Bareikio režisuotas spektaklis „Kaligula“, kuriam irgi teko nuogo kūno cenzūros dozė. O štai 2015 m. festivalyje svečiavęsis LNDT spektaklis, režisuotas Yanos Ross ,,Chaosas“, atrodė, cenzūros nesulaukė, tačiau tik po spektaklio rodymo sužinota, kad iš titrų dingo frazė ,,žmogaus teisių pažeidimas“, nes, neva, tikslaus šio termino vertimo į kinų kalbą nėra. Nepaisant to, festivalio meno vadovai, kurie rotuoja kasmet, ir toliau renkasi kūrinius drąsiai, ieškodami naujų, įdomių formų, balsų, vardų ir, ko gero, suprasdami, kad anksčiau ar vėliau gali tekti svečių paprašyti kai ką scenoje „adaptuoti“ kinų auditorijai.

Lietuvių susitikimas Kinijoje

Šiemet festivalio meninė programa pirmą kartą sudaryta moters - garsios kinų režisierės Tian Qinxin. Jos pasirinkimas - 24 kviestiniai spektakliai, suskirstyti į keturias kategorijas: „Klasikos interpretacijos“, „Moterų perspektyvos“, „Multimedijos spektakliai“, „Fizinis teatras“ ir „Nauji balsai“. Kaip juokauja meno vadovės asistentė Lynn Fu, tai, kad tarp 24 kviestinių spektaklių atsidūrė net trys lietuvių kūrėjų darbai, jau panašu į lietuvišką festivalio scenos okupaciją. Festivalį atidarė Rimo Tumino režisuotas „Eugenijus Oneginas“ ir Oskaro Koršunovo „Žuvėdra“, o Yanos Ross režisuotas spektaklis „Mūsų klasė“ pateko į kategoriją „Nauji balsai“.

„Mūsų klasės“ komanda, trisdešimt septyni asmenys, atvyko į Vudženą spalio 20 dieną, ir jau tą patį vakarą šiame maždaug 7000 kilometrų nuo Vilniaus nutolusiame taške, iki kurio skrido 11 valandų, neplanuotai sutiko OKT / Vilniaus miesto teatro kūrėjus bei režisierių Rimą Tuminą su kompozitoriumi Faustu Latėnu, kurie čia atvyko su Vachtangovo teatru.

Visi trys lietuvių kūrėjų darbai buvo rodomi skirtinguose teatruose: festivalį atidarė ,,Eugenijus Oneginas“ Didžiajame teatre, ,,Žuvėdra“ vyko ,,Poezijos aikštėje“ po atviru dangumi, ,,Mūsų klasė“ - ,,N teatre“, esančiame milžiniško konferencijų centro, skirto didžiausiam pasauliniam interneto forumui, komplekse. Festivalio programa išsitenka dešimtyje scenų, taip pat yra amfiteatras ir keletas lauko scenų - viskas pasiekiama pėsčiomis arba nemokamais keleiviniais elektromobiliais.

Kultūros perlai

Vudženas - mažas miestelis, kartą per metus panyrantis į teatrą.  Įkurtas 5 a. pr. Kr. ir nuo Pekino nutolęs maždaug per tūkstantį kolimetrų - tai vienas iš vandens miestų, kuris Didžiąja kanalų sistema prekybiniais bei susisiekimo tikslais buvo sujungtas su kitais Kinijos miestais. Miestą vagoja daugybė kanalų, kuriems pereiti pristatyta tiltelių, visai kaip Venecijoje. Prieš dvidešimt metų Vudženą nuniokiojo didžiulis gaisras, po jo 2008 m. istorinė miesto dalis buvo atstatyta, renovuota, aptverta ir priskirta svarbiausių turistinių objektų Kinijoje kategorijai.

Po tokių pokyčių į šią miestelio dalį leista sugrįžti tik tiems gyventojams, kurie dirba turizmo sektoriuje, atidaryta dešimtys viešbučių, daugybė restoranų, suvenyrų parduotuvėlių, amatininkų dirbtuvėlių, muziejų, galerijų. Nes, kaip pasakė Vudženo turizmo kompanijos pirmininkas Čenas Xianghongas, „sukūrę nuostabų Vudženo perlo kiautą, dabar turime užpildyti jį kultūriniu turiniu.“

Vienu pagrindinių šio turinio ingredientų ir tapo teatro festivalis, kuris pritraukia auditoriją ne tik iš 25 mln. gyventojų turinčio Šanchajaus, bet ir viso regiono miestų. Tad šio festivalio publika - ypatinga. Intelektuali, susikaupusi, seka kiekvieną aktorių judesį, gestą, žodį, jautriai reaguoja, ištveria spektaklius, kurių trukmė gerokai viršija Kinijoje priimtą dviejų valandų normą. Tačiau festivalio rengėjai pasakoja, kad pirmaisiais metais publika iš viso menkai tesuprato vakarietiško teatro koncepciją, o daugelis žiūrovų net nenutuokė, kad scenose bus rodoma kažkas kitokio nei tradicinė kiniška opera.

Kinų publika atranda vakarietišką teatrą

Lietuvos nacionalinio dramos teatro spektaklis „Mūsų klasė“ Vudžene buvo parodytas tris kartus. Pasak Lietuvos kultūros atašė Kinijoje Agnės Biliūnaitės, Lietuvos teatras Vudženo festivalyje dalyvauja jau trečius metus iš eilės, o teatrą mėgstantys kinai jau kurį laiką seka Lietuvos režisierių kūrybą. „Pasitaiko, jog pakalbinęs žiūrovą išgirsti, kad eina jau į trečią tą patį spektaklį, nes nori kuo geriau jį suprasti“, - sako Agnė Biliūnaitė.

Nors „Mūsų klasės“ kūrėjams buvo neramu, kaip spektaklį apie holokaustą supras ir priims kinų žiūrovai, Agnė Biliūnaitė teigia, jog „Mūsų klasė“ neabejotinai stipriai paveikė žiūrovus. „Salė apsiverkdavo, atsidusdavo ir nusijuokdavo teisingose vietose. Turėdami ne ką lengvesnę istoriją nei Lietuva ar Rytų Europa, kinai tikrai turėjo atpažinti daugybę momentų ir iš savo ar savo artimųjų patirties“, - pasakojo Lietuvos kultūros atašė Kinijoje.

Režisierei Yana Ross „Mūsų klasė“ yra trečiasis kinų publikai pristatomas spektaklis. Jos manymu, Vudženas yra ypatingas miestas: čia turtingi kinai atostogauja arba važiuoja būtent į teatro festivalį, dėl to publika puiki, inteligentiška ir pasiruošusi. „Mūsų klasė“ sulaukė audringų ovacijų, o tokia reakcija kinams nėra įprasta - sakoma, jog dažniau išvysite juos filmuojant aktorių nusilenkimus arba net scenografiją nei ilgai plojant ir kviečiant aktorius darsyk nusilenkti. Režisierė pastebėjo, jog tokia šilta publikos reakcija buvo maloni visai komandai, o žiūrovų ovacijos - mūsų aktorių meistrystės įvertinimas.

„Nemažai žiūrovų domėjosi, ar spektaklio įvykiai tikri, ar tai dokumentinio teatro pagrindas, ar dramaturgo sukurtos istorijos; klausė apie repeticijų procesą. Likom nustebinti, kad kinai taip jautriai ir emocingai perskaitė spektaklį, nagrinėjo teatro kalbą, groteską, nepsichologinę vaidybą, muzikos sprendimus ir puikiai suprato holokausto temą. Pajutau kad Vudženo festivalis yra labai laisvas, į jį suvažiuoja daug svečių iš viso pasaulio, atmosfera man priminė Krokuvos „Boska Komedia“, kur irgi gali sutikti kritikų ir iš Pietų Amerikos, ir iš Vokietijos ar Australijos. Festivalio įkūrėjai nemažai bendravo, dalijosi savo patirtimi, kūrė puikią atmosferą. Bet vis dėlto, po pirmojo spektaklio gavome reikalavimą išbraukti iš titrų žodžius „Raudonoji armija“. Mes tai padarėme, bet nepakeitėme angliškų. Apie tai po spektaklio diskutavome su žiūrovais, kurių daugelis puikiai skaito angliškai. Žiūrovai žaibiškai reagavo į viską, turėjo puikų energetinį ryšį su mūsų aktoriais. Po to, kai tiek investuojama į geriausių pasaulio teatro spektaklių atvežimą į Kiniją ir taip sparčiai ugdoma publika, man darosi labai smalsu, kur Kinijos teatro kultūra atsidurs po kelerių metų“, - teigia Yana Ross.

Spektaklis „Mūsų klasė“ iš viso žiūrovams parodytas jau daugiau nei 30 kartų, apkeliavęs daug festivalių ir užsienio scenų. Šis kartas išskirtinis dar ir tuo, kad pirmą kartą Abraomo vaidmenį atliko aktorius Vainius Sodeika. Lietuvos nacionaliniame dramos teatre „Mūsų klasė“ artimiausiu metu bus rodoma gruodžio 29 (su vertimu į anglų kalbą) ir sausio 25 dienomis.

Užsienyje