Lietuviai Edinburge. Šiuolaikinė mozaika

2015 08 20 Menų faktūra
Agnė Ramanauskaitė sklendžia per Edinburgą. Agnės Tuskevičiūtės nuotrauka
Agnė Ramanauskaitė sklendžia per Edinburgą. Agnės Tuskevičiūtės nuotrauka

aA

Agnė Tuskevičiūtė

Galima juokauti, kad Edinburgo Fringe festivalis šįmet išskirtinis, nes jame yra ir spektaklių iš Lietuvos: „Space Triplex“ salėje savaitę vaidinama Birutės Banevičiūtės „Mozaika“ ir Menų spaustuvės prodiusuotas Agnės Ramanauskaitės, Manto Stabačinsko ir Pauliaus Tamolės bei Sigitos Ivaškaitės „Contemporary?“. Pateikiame pirmuosius įspūdžius iš festivalio.

______________________

Edinburgas. Škotija. Jungtinė Karalystė. Važiuojama kaire puse. 78 000 kvadratinių kilometrų, pusė milijono gyventojų ir panašiai tiek turistų.

Edinburgo Fringe, vienas didžiausių meno festivalių pasaulyje. 3 savaitės, 300 erdvių su daugiau kaip 3000 renginių ir nesuskaičiuojamas skaičius pripažinimo siekiančių artistų iš viso pasaulio.

Kelios dešimtys garbių prodiuserių, galinčių pakeisti kurios nors trupės likimą ir keli žymūs recenzijas pateikiantys dienraščiai, galintys palengvinti gyvenimą išrinktiesiems.

Du lietuviški spektakliai, šešios dienos, 9 val. 15 min.. 1000 skrajučių, 50 plakatų, 9 žmonės, nesuskaičiuojamos vilčių, svajonių ir nerimo akimirkos.

Vienas dušas. Pirma diena.

***

„Mozaika“. Kūdikiai ir Edinburge kūdikiai. Dar nevaikštantys įdėmiai stebi scenoje vykstantį veiksmą. Šiek tiek didesni - laukia kol galės lipti į sceną ir žaisti su šokėjų kostiumais - minkštomis ir spalvotomis figūromis. Pagal muziką į taktą linguoja kelios merginos. Pažiūrėjus įdėmiau - ant kaklų pakabintos akreditacijos leidžia spėti, kad tai skirtingų vaikiškų festivalių prodiuserės. Po spektaklio, kol mažieji pagaliau nebelaikomi mamų lekia į sceną, choreografė Birutė Banevičiūtė gauna kvietimus į festivalius Kinijoje ir Jungtinėje Karalystėje. Paskutinėje eilėje sėdi du rimti veidai - nuo rytojaus lauksime recenzijų.

Įsižaidusius mažuosius žiūrovus bandome kuo greičiau išpašyti. Nes po penkių minučių jau leisime žiūrovus į „Contemporary?“. Škotišku akcentu kasininkė paklausia, ar gali įleisti vieno iš apdovanojimų komisijos narį (tenka pripažinti, akcentas sunkus) - šypsausi ir linksiu.

Šokėjui Mantui Stabačinskui vos spėjus atgauti kvapą pradedame.

Po kelių juokų apie ankstyvą rytmetį salėje tvyro maloni atmosfera, žiūrovai laukia, kuo baigsis trijų šokėjų diskusijos apie „būsimą“ spektaklį. Matyt, pavyko suvaidinti gerai, nes į sceną įeina nepažįstamas vyrukas, pasiblaškęs net nesupranta, kad ką tik sutrukdė spektaklio paskutinę sceną.

Tačiau aktoriai nesutriko, o žiūrovai dėkojo. Tikėkimės, žinia pasklis ir sulauksime daugiau publikos.

11 valanda ryto, mes jau po dviejų spektaklių. Laikas į miestą dalinti skrajučių.

***

Sunku nupasakoti tai, kas vyksta pagrindinėse Ediburgo gatvėse šiuo metu. Plakatų jūra ir skrajutės, skrajutės, kur pažvelgsi. Šviesų dailininkas Povilas Laurinaitis kurpia teoriją, kad po festivalio miesto valdžia, matyt,  atidaro atskirą sąvartyną makulatūrai. Kas trys žingsniai - skrajutes dalinantieji ir į savo reginius kviečiantieji, akys raibsta nuo spalvų ir garsų, nuo įkalbinėjimo. Norisi užjausti, bet mes patys tokioje pat situacijoje. Greitai mąstome, kuo galėtume išsiskirti. Mozaikos kostiumai veikia. Ilga raudona Agnės Ramanauskaitės suknia taip pat. Pagrindinėje miesto gatvėje - gatvės cirko pasirodymai - nuo cirko artistų iki gospelo giedotojų. Žmonių tiršta - rojus kišenvagiams. Raudona suknia suveikė - vienu metu viduryje gatvės šokančią Agnę fotografuoja bent keturi fotografai (ir dar bent keturi kinai, bet jie fotografuoja viską).

***

Ar jūs eitumėte į spektaklį dešimtą ryto? Tokiu metu į „Contemporary?“ eina kritikai, prodiuseriai arba pensininkai. Pastaroji auditorija maloniai stebina, šiuolaikinis šokis negąsdina senjorų, jie puikiai reaguoja. Mes juk sakėme, kad tai yra gero ryto receptas (reklaminis šūkis „Lithuanian morning recipie“). Kadangi žiūrovų nėra daug, galima stebėti kiekvieno reakciją. O jos puikios - nuo nevaldomo juoko viso spektaklio metu iki leidimosi į diskusiją su Pauliumi Tamole per spektaklį. Šokėjai scenoje dirba atiduodami viskas jėgas - nesvarbu, salėje 15 ar 50 žiūrovų.

***

Šokėjų kūnai po truputį pagauna ritmą. Po vasaros atostogų, nors ir buvo atsakingai ruošiamasi šiam turui, organizmas turi priprasti prie krūvio. O kai spektaklis iš pačio ryto, kai į sceną galima įeiti likus dešimčiai minučių iki spektaklio pradžios, o tarp dviejų pasirodymų vos penkių minučių pertrauka - viso to rezultatus jaučia kiekvienas raumenukas ar sąnariukas. O ir jaunieji menininkai ne tokie ir jauni...

Tuo pačiu metu Edinburge vyksta Fringe festivalis, Edinburgo festivalis ir Free Fringe festivalis. Renginių scenomis paverstos gatvės, skverai, bent kiek platesni įvairių viešų miesto erdvių praėjimai ir koridoriai. Jau minėjome, kad Fringe konkuruojame su kitais 2998 renginiais, o dar pridėkite kitų festivalio programas. Nenuostabu, kodėl net patys neišsirenkame, kur eiti ir ką pamatyti. Storo bukleto stand up comedy ir dramos puslapius praverčiame, šįkart labiau domina šokis (konkurentai) ir cirkas (renkame kitų metų ir stebime šių metų festivalio „Naujojo cirko savaitgalis“ svečius). Vieni pasirodymai stebina, žavi, kiti verčia pagalvoti apie tai, kad kitąmet Lietuva turėtų paruošti dar stipresnę prisistatymo programą Škotijos sostinei.

***

Penkta diena. Penkios dar liko. Vis dar devyni žmonės. Vis dar vienas dušas.

Įpusėjo pasirodymų maratonas. Vis dar laukiame žvaigždučių ir recenzijų. Vis dar laukiame svarbiausių prodiuserių iš didžiųjų festivalių ir lietuvių bendruomenės, kurie ketina  atvykti į savaitgalio pasirodymus.

Išmokau labai greitai patikrinti bilietėlius. Jau tris kartus mačiau „Contemporary?“ ir dar laukia trys. Manau, kad daugiau niekada jo nebežiūrėsiu (nors reikia pripažinti, labai neblogas spektaklis).

 2015 08 19

Užsienyje