Paroda „XIX a. muzikinio ir teatrinio gyvenimo atspindžiai“

2021 07 08 menufaktura.lt

aA

Lietuvos teatro, muzikos ir kino muziejus drauge su Šalčininkų rajono savivaldybės kultūros centru liepos 14 dieną 18 val. Jašiūnų dvaro sodybos rūmuose pristato parodą „XIX a. muzikinio ir teatrinio gyvenimo atspindžiai iš Lietuvos teatro, muzikos ir kino muziejaus rinkinių“.

Parodos atidaryme dalyvaus: Lietuvos teatro, muzikos ir kino muziejaus (LTMKM) direktorė Nideta Jarockienė, parodos kuratorė dr. Auksė Kapočiūtė-Vaitkuvienė, Lietuvos kultūros tyrimų instituto muzikologė ir teatro istorikė dr. Vida Bakutytė-Jauniškienė, Lietuvos nacionalinio operos ir baleto teatro solistė Julija Stupnianek-Kalėdienė, tarptautinių konkursų laureatė, pianistė Nijolė Baranauskaitė, Lietuvos teatro, muzikos ir kino muziejaus restauratorius Paulius Steponavičius.

XIX a. Vilniaus miesto afišų kolekcija - vienas seniausių ir gausiausių (beveik du su puse tūkstančio skirtingų afišų) LTMKM saugomų rinkinių, pasakojančių apie XIX a. Vilniuje vykusį kultūrinį gyvenimą.

XIX a. Lietuvos istorija - tai okupuoto krašto istorija. Po Lietuvos-Lenkijos Respublikos padalinimo 1795 m. didžioji Lietuvos teritorijos dalis atsidūrė Rusijos imperijoje. Iš šios okupacijos kraštas išsivadavo tik 1918 metais, paskelbus Lietuvos Nepriklausomybės Aktą. XIX a. Lietuvos kultūrai buvo suduoti du itin skaudūs smūgiai: numalšinus 1831 m. sukilimą, 1832 m. uždarytas Vilniaus universitetas, o numalšinus 1863 m. sukilimą, uždrausta lietuviška spauda (1864-1904). Todėl iki 1863 m. muziejuje esančios teatro vaidinimų, koncertų bei kitokio pramoginio turinio afišos yra išspausdintos lenkų arba lenkų ir rusų kalbomis, o afišos, kviečiančios į kultūrinius renginius po 1863 m., išspausdintos tik rusų kalba.

Nepaisant sudėtingų politinių aplinkybių XIX a. afišų turinys atspindi tarpkultūrines sąsajas, kurios visų pirma skleidėsi europinėje erdvėje. Afišos liudija, jog XIX a. Vilniaus publika, kaip ir kitų Europos sostinių publika, žavėjosi Williamo Shakespeare ´ o, Nikolajaus Gogolio, Aleksandro Ostrovskio, Johanno Wolfgango Goethe ´ s, Friedricho Schillerio, Aleksandro Fredro, Victoro Hugo, Carlo Marios von Weberio, Gioacchino Antonio Rossini, Jacques ´ o Offenbacho, Karolio Kurpinskio, Pierre ´ o-Augustino Carono de  Beaumarschais, Giovanni Boccaccio, Jeano Baptiste ´ o Molière ´ o, Aleksandro Dumas, Giuseppe Verdi, Vincenzo Bellini, Gaetano Donizetti, Wolfgango Amadeus Mozarto ir daugelio kitų dabar ir tada garsių užsienio autorių kūriniais. Parodoje atkreipiame dėmesį į aštuoniolika metų Vilniuje gyvenusio ir kūrusio kompozitoriaus Stanisławo Moniuszkos svarų indėlį į miesto muzikinį gyvenimą bei eksponuojame natas iš muziejuje saugomų natų rinkinio. Vilniaus miesto pramogų nišą nemažai papildė ir gastroliuojančių trupių pasirodymai iš Lenkijos, Italijos, Vokietijos, Rusijos.

XIX a. pirmoje pusėje pakilimą išgyveno mechaninis teatras, kurį lėmė itin aktyvi technikos raida. Vilniuje (1841-1859) gastroliavo inžinieriaus rumuno Jordakio Kuparenko optinis ir kinetozografinis teatras. Lietuvos teatro, muzikos ir kino muziejuje saugomos kelios dešimtys afišų, skelbusių Kuparenko pasirodymus. Šio teatro vaidinimai buvo rodomi Rotušėje veikusiame Vilniaus miesto teatre, bei Mažųjų Radvilų rūmų (čia dabar įsikūręs Lietuvos teatro, muzikos ir kino muziejus) kieme.

Afišos, bylodamos apie to meto dramos, muzikos spektaklių ir koncertų repertuarą, cirko vaidinimus, judančių paveikslų (kinoramų) seansus, supažindina mus su kūrinių pavadinimais, autorių ir atlikėjų vardais, kitais įdomiais faktais apie XIX a. kultūrinius renginius: apie jų skaičių, dažnumą, pasirodymo vietas, per pertraukas atliekamą muziką, bilietų kainas ir kt.

Parodoje „XIX a. muzikinio ir teatrinio gyvenimo atspindžiai iš Lietuvos teatro, muzikos ir kino muziejaus rinkinių“ pristatome ir XIX a. vidurio Lietuvoje paplitusias fisharmonijas bei mechaninius muzikinius instrumentus. Jau LDK didikų rūmuose, miestų rotušėse, varpinėse buvo įrengta kurantų, išpopuliarėjo įvairūs buities daiktai (laikrodžiai, tabokinės, žaislai) su juose įtaisytais muzikos automatais. XIX a. pabaigoje Lietuvos dvare turėti orkestrą, sudarytą iš didelės grupės muzikantų, ir klausytis jo atliekamų populiarių operų ir operečių arijų melodijų, - kiekvieno dvarininko svajonė, kurią ne visiems pavykdavo įgyvendinti. O įsigyti kompaktišką mechaninį muzikos instrumentą - „mažą orkestrą“, telpantį nedidelėje dėžėje, buvo daug pigiau ir paprasčiau. XIX a. užeigose, pasiturinčiųjų namuose išplito įvairios muzikos dėžutės, mechaniniai pianinai, pianolos, polifonai, simfonionai, tarp keliaujančių muzikantų - ratukinės lyros, rylos.

Paroda veiks iki rugsėjo 30 d. Jašiūnų dvaro sodybos rūmuose, J. Sniadeckio g. 2, Jašiūnai, Šalčininkų rajonas.

Parodos rėmėjas Šalčininkų rajono savivaldybė.

Parodos kuratorė dr. Auksė Kapočiūtė-Vaitkuvienė.

Lietuvos teatro, muzikos ir kino muziejaus informacija

Anonsai