Augališkas vyksmas - audiovizualiniame pasakojime „Vegetacinė būklė“

2021 02 25 menufaktura.lt
Vizualizacija. Autorė – Ainė Petkūnaitė
Vizualizacija. Autorė – Ainė Petkūnaitė

aA

Kamilė Galkutė, baigusi aktorinio meistriškumo bakalauro studijas Lietuvos teatro ir muzikos akademijoje, magistro darbe, ieškodama atsakymo į klausimą, kaip augalai veikia aktorių scenoje, pasitelkė šiuolaikinės dramaturgės, scenarijų autorės, režisierės ir muzikantės iš Čilės Manuelos Infantės pjesę „Vegetacinė būklė“. Vasario 27 dieną Kamilė kartu su jaunosios kartos režisieriumi Naubertu Jasinsku pristatys šios pjesės virtualų audiovizualinį pasakojimą.   

Tai, ką Kamilė pasodino magistrinio darbo metu, išaugo į audiovizualinį pasakojimą. O apie tai, ko išmoko augindami ir kokių žiedų laukia, kalbėjausi su Kamile ir Naubertu.

Kamile, kaip atradai Manuelos Infantės kūrybą?

Kamilė. Dalyvavau 2019 metų Venecijos bienalės teatro dirbtuvėse, kurias vedė šveicarų režisierius Thomas Luzas. Po dirbtuvių vakarais eidavom žiūrėti spektaklių, atvežtų iš viso pasaulio. Ten ir pamačiau Manuelos Infantės spektaklį „Vegetacinė būklė“. Ji pati buvo ne tik spektaklio dramaturgė, bet ir režisierė bei kompozitorė.

Bienalės vadovas Antonio Latella patarė stebint spektaklius klausti, kodėl mums tai rodo, ir aš, žiūrėdama Manuelos spektaklį, supratau, kad man rodo nežmogišką dalyką, man rodo, kaip augalų gyvavimo principai pritaikyti pjesės struktūroje, personažų kalboje, aktorių veiksme. Ir tokiu būdu žiūrovai išvysta ne žmogišką, o augališką vyksmą scenoje.

Ar galėtumėte papasakoti, kas vyksta pjesėje „Vegetacinė būklė“?

Naubertas. Pjesės centrinė ašis yra automobilio avarija, nuo kurios šakojasi septynios skirtingos perspektyvos, septyni skirtingi pasakojimai apie tą įvykį. Kadangi čia avarija yra transporto priemonės susidūrimas su dideliu medžiu, vien šiame įvykyje yra užfiksuotas žmogaus ir gamtos konfliktas. Ir pjesėje, man atrodo, dramaturgė pastebi, kad mes gailim ir liūdim, kai miršta žmogus, bet kai nukrenta arba užsiliepsnoja medis, mes žiūrim kitaip...

Naubertai, kas tave paskatino prisijungti prie Kamilės pasiūlytos medžiagos? Juk teatras per mikroskopą dažniausiai tyrinėja žmogiškąsias emocijas, o ne augalus.

Naubertas. Pati pjesė net nėra apie augalus, nes ją parašė žmogus, todėl tai vis tiek yra apie žmogų. Bet man apskritai ši medžiaga yra apie visumos suvokimą, kad aš, tu, jūs, objektai, esantys šalia, yra visuma, nedaloma visuma. Ir man atrodo, kad Manuela sąmoningai rašo ne vieną nuoseklią dramaturginę liniją, o išcentruoja pasakojimą į septynis skirtingus požiūrio taškus. Paradoksalu, bet septynios skirtingos istorijos leidžia mąstyti apie visumą. Tai yra pirmoji priežastis, kodėl prisijungiau prie Kamilės, o antroji - nes ji buvo labai užsidegusi, o aš, kai matau degančias akis, noriu į jas įpilti dar žibalo.

Skaičiau, kad kai Manuela Infantė rašė šią pjesę, ji domėjosi augalų neurobiologija ir augalų filosofija. Kamile, ruošdamasi pjesės pristatymui tu tikriausiai taip pat skaitei apie augalų pasaulį. Ar galėtum pasidalyti savo atradimais?

Kamilė. Augalų neurobiologas Stefano Mancuso, kurio tyrimais taip pat domėjosi ir Manuela, įrodė, kad augalai yra sąmoningi. Pats sąmoningumas - kai organizmas yra sąmoningas erdvėje, sąmoningas su kitais ir sąmoningas laike. Mancuso filmavo du pupelių daigų ūselius, kurie siekė šalia esančios atramos. Šie ūseliai savo buvimu juto, kad yra atrama, ir sukosi aplink, kol į ją įsikabino. Tada abu daigai suprato, kad šalia yra ir kitas organizmas, todėl pradėjo varžytis tarpusavyje, bet vienas iš jų buvo silpnesnis ir užleido poziciją kitam daigui. Šis tyrimas įrodo, kad augalai yra sąmoningi ir šalia esantiems objektams, ir kitiems augalams, o hipotezę. kad augalas turi atmintį ir yra sąmoningas laike, Mancuso pagrindė šviesa ir chemikalais išmokęs jautriąją mimozą nebesuskleisti lapų. Ir ji šią informaciją įsiminė net keturiasdešimčiai dienų.

O ko naujo jus išmokė ši pjesė ir darbas su ja?

Naubertas. Kaip jau sakiau, ši medžiaga padėjo suvokti, kad esu visumos dalis. Ir nors lengviau mąstyti iš „aš“ pozicijos, nes taip paprasčiau vertinti, suvokti, pateisinti arba kaip tik - nesuprasti, vis dėlto viskas yra bendra - mes esame veikiami kieno nors įtakos ir patys darome įtaką tuo pačiu metu. Mano žodžiai turi įtakos tavo nuotaikai, tavo nuotaika turi įtakos man. Ir nors „visuma“ skamba labai abstrakčiai, bet aš pats dar esu kelyje į to atradimą ir įvardijimą.

Kamilė. Nauberto žodžiai priminė magistro studijų kompleksinių sistemų paskaitas, kur išgirdau frazę, kad kiekviena dalelė tuo pačiu yra ir banga. Į tą patį augalą ant palangės galiu žiūrėti kaip į savo kambario aksesuarą, bet galiu jį suvokti kaip bangą, kuri mane veikia savo buvimu. Mes visi - žmonės, augalai, gyvūnai, dumbliai, kerpės - esame bangos, veikiančios viena kitą.

Audiovizualinį pasakojimą pagal Manuelos Infantės pjesę „Vegetacinė būklė“ bus galima patirti nuo vasario 27 dienos 21 valandos. Daugiau informacijos nuorodoje į renginį - https://fb.me/e/1j5i4CkFg

Parengė Julija Kulevičiūtė

Anonsai