Panevėžio teatre Sibiro patirtims - spektaklio rūbas

Rasa Karvelytė 2018 11 05 menufaktura.lt
Eleonora Koriznaitė spektaklyje „Kokio gražumo saulė“. Tado Povilonio nuotrauka
Eleonora Koriznaitė spektaklyje „Kokio gražumo saulė“. Tado Povilonio nuotrauka

aA

Proza ir poezija, poezija ir proza - dvi viena kitą puikiai papildančios literatūros kryptys. Jau lapkričio 6-7 dienomis Juozo Miltinio dramos teatro scenoje jos įgaus kitą - monospektaklio - pavidalą. Dviejų stiprių moterų prisiminimus apie skaudžią lietuvių tautos patirtį Sibire žiūrovams pristato ilgametė teatro aktorė, režisierė Eleonora Matulaitė ir aktorė Eleonora Koriznaitė.

Vienos dalies monospektaklio „Kokio gražumo saulė“ centre atsiduria šių dienų moteris, kurios buvę išgyvenimai atšiaurioje Sibiro tremtyje atsvarą randa tik tada, kai ji panyra į kūrybą. Pjesės autorė Eleonora Matulaitė inscenizacijai pasirinko dvi giminingas kūrėjas - poetę Dalią Teišerskytę ir panevėžietę pedagogę Dainorą Urbonienę, kuri 2016-aisiais metais išleido prisiminimų knygą „Sibiras vaiko akimis“.

Monospektaklio aktorė Eleonora Koriznaitė sako, jog svarstyti, ar perkelti autentiškus šių moterų prisiminimus į teatro sceną ilgai galvoti neprireikė. „Nėra labai daug spektaklių, kurie kalba apie tremtį. Prie tos temos tikrai verta sugrįžti, nes ji, mano nuomone, tiek mūsų tautai, tiek žmonijai bus aktuali visais laikais“, - paaiškina aktorė. Ji patikina suprantanti, jog Sibiro tremtys ypač jautriai palies tuos, kuriems tiesiogiai arba labai artimai teko susidurti su šia visa pasaulį šokiravusia patirtimi.

Vis tik ir jaunieji teatro gerbėjai taip pat turėtų atrasti bei įsigyventi į spektaklio tematiką - juk Dainoros Urbonienės prisiminimų knygoje taip pat atsigręžiama į vos devynerių metų sulaukusios mergaitės patirtis Sibire.

Tačiau į inscenizaciją reikėtų žvelgti rimtai, ji nežada būti vaikiška. „Tokiais sunkiais laikais išmokti aukotis reikėjo ir patiems mažiausiems. Tremtyje atsidūrę vaikai subrendo nelaiku, nematė šviesios, gražios vaikystės - jie anksčiau laiko tapo maži suaugę žmonės“, - pasakoja Eleonora Koriznaitė.

„Nesinorėjo daryti vien buitinio atpasakojimo prisiminimus, norėjosi kartais ir patylėti. Todėl, šalia Dainoros Urbonienės prozos pasirinktos ir Dalios Teišerskytės eilės. Jomis poetė nemažai papasakojo, rašė ne vien tik prisiminimus“, - sako Eleonora Koriznaitė.

Aktorė patikina, jog nuo pat pirmųjų spektaklio užuomazgų jai labai patikęs režisierės sumanymas jungti prozą ir poeziją, nes jos, kaip sako ji, viena kitą pakylėja į kitą lygmenį ir pripildo reikalingais, jautriais atspalviais. 

Spektaklio „Kokio gražumo saulė“ žiūrovai ir vėl pamatys scenoje neišskiriamą mamos ir dukros duetą. Aktorė atvira: žmonės, kurie vienas kitą supranta ir geba tinkamai patarti, yra neįkainojamas turtas. Ir nors kartais joms tenka pasiginčyti, Eleonorai Koriznaitei dirbti su artimiausiu žmogumi, mama - malonu ir gera.„Eleonora Matulaitė yra ne tik mano mama, ji yra ir mano kolegė, aktorė, turinti labai daug patirties“, - šiltai šypsosi.

Kartais, sako Eleonora Koriznaitė, režisieriai mėgsta daug kalbėti ir mažai pasakyti. To negalima taikyti jos mamai, buvusiai maestro Juozo Miltinio auklėtinei. Eleonora Matulaitė labai mėgusi dalyvauti režisieriaus repeticijose, tad tam tikra darbo stilistika būdinga ir jai. „Žinau, jog ji man paaiškins suprantamai, tik ar aš sugebėsiu visa tai įgyvendinti? Kartais jai sakau: ak, kad turėčiau tavo talento nors kiek! O ji man atsako, jog viską turiu, tik reikia nepamiršti pagrindinio dalyko - darbo.“

Pastarojo monospektaklyje Eleonorai Koriznaitei laukia iš tiesų nemažai. Ji pirmąkart vaidina monospektaklį. „Spektaklis vyks baigiamoje įrenginėti kamerinėje salėje, kurioje žiūrovai bus itin arti, beveik visiškai išnyks atstumas tarp jų ir aktoriaus. Kartais gera, kai tą atstumą dengia šviesos uždanga, tačiau bandyti verta“, - sako aktorė.

Spektaklio „Kokio gražumo saulė“ premjera lapkričio 6, 7 dienomis 18 valandą, Juozo Miltinio dramos teatre.

Anonsai