Šiaulių dramos teatro scenoje - Lietuvoje dar nestatyta Eugene'o Ionesco pjesė

2018 10 25
Scena iš spektaklio „The Perfect Match, arba Su Naujais metais, Ionesco!“. Sauliaus Jankausko nuotrauka
Scena iš spektaklio „The Perfect Match, arba Su Naujais metais, Ionesco!“. Sauliaus Jankausko nuotrauka

aA

Spalio 28 d. 18 val. Valstybiniame Šiaulių dramos teatre - antroji šio sezono premjera „The Perfect Match, arba Su Naujais metais, Ionesco!“ pagal Eugene Ionesco pjesę „Kliedesiai dviems“ (iš prancūzų k. vertė Kristina Gascevičienė). Lietuvos profesionaliame teatre šis kūrinys statomas pirmą kartą. XX a. viduryje, absurdo teatro klestėjimo laikotarpiu parašyta pjesė, patekusi į režisieriaus Pauliaus Ignatavičiaus rankas prisipildė naujomis prasmėmis ir įgavo netikėtą sceninį pavidalą. „Šis spektaklis - tarsi fantazija apie mūsų visų laukiančią senatvę, apie tai, kas gali mums nutikti po keturiasdešimties metų. Tai tarsi laiškas sau pačiam“, - sako režisierius. Spektaklyje, primenančiame absurdišką farsą, persipina tikrovė ir iliuzija, komedija ir tragedija, moteris ir vyras, senatvė ir jaunystė.

Eugene´as Ionesco (1909-1994) - vienas žymiausių XX a. dramaturgų, absurdo dramos pradininkas, kurio (anti)pjesė „Plikagalvė dainininkė“ (1950) davė pradžią visam absurdo teatro judėjimui. Dramaturgą labiausiai domino žmogaus vienatvės, nekomunikabilumo, susvetimėjimo idėjos, tačiau visi šie tragiški būties aspektai jo pjesėse atskleidžiami išoriškai komiška farsų forma, pasitelkus ironiją ir paradoksalumo principus.

Pjesės „Kliedesiai dviem“ efektas taip pat pagrįstas paradoksalia situacija kasdieniškoje aplinkoje: įprastame kambaryje nebejauna pora įsivelia į beprasmį ginčą, ar sraigė ir vėžlys yra tas pats gyvūnas. Pasitelkusi absurdišką Ionesco pjesės situaciją, spektaklio kūrybinė komanda nagrinėja amžiną ir neišsprendžiamą moters ir vyro konfliktą, tikėdama, kad tik nebijant atvirai išsakyti to, ką galvojame, galime išlaikyti sveikus tarpusavio ryšius. Pasak režisieriaus Pauliaus Ignatavičiaus, šis spektaklis gimė iš atsitiktinumo, iš žaidimo, iš nežinojimo, koks yra „geras“ ar „blogas“ teatras.

„Tai ne pirmas mano, kaip režisieriaus, susidūrimas su absurdo dramaturgija. Mane ji traukia kaip galimybė apie pačius skausmingiausius gyvenimo dalykus kalbėti per humoro prizmę. Statant Samuelio Becketto „Žaidimo pabaigą“, buvau gerokai varžomas autorinių konvencijų, tačiau su šia Ionesco pjese einu priešingu keliu - visiškai laisvai žiūriu į tekstą, nes absurdo dramaturgija, mano manymu, yra atvira skirtingoms interpretacijoms. Pjesėje „Kliedesiai dviem“ kaip ir nėra istorijos, kurioje įvyktų esminiai lūžiai, personažų pasikeitimai. Yra tik laiko tėkmė. Kažkur už kambario sienų verda gyvenimas, vyksta karas, o du pagyvenę žmonės - vyras ir moteris - tiesiog ginčijasi dėl įvairiausių dalykų. Ionesco savo pjesėje akcentavo karo situaciją, tačiau mane labiau domino ne pats karas, o santykiai tarp vyro ir moters. Kitaip tariant, karas, vykstantis tarp vyro ir moters. Amžinas konfliktas tarp, pasak Ionesco, „skirtingų gyvūnų“ - vėžlio ir sraigės - vyro ir moters. Dėl to karo situaciją spektaklyje pakeičiau į šiandieną. Taigi, spektaklyje du senukai, užsidarę savo „kiautuose“, tiesiog bėga nuo šiuolaikinio gyvenimo, nuo tikrovės, esančios už jų kambario sienų. Jie svetimi nūdienai“ -  taip spektaklio idėją apibūdina Paulius Ignatavičius.

Spektaklyje taip pat kvestionuojamas ir pats teatras - iš ko jame galima juoktis, o kas jau nepadoru? Kaip vaizduoti ligą? Gal į daug ką, kas atrodo tragiška, verta žiūrėti lengviau, su humoru? Spektaklis labai dinamiškas, artimas farsui, jame daug juoko, ironijos ir pirmapradžio teatro gaivalo.

Aštuoniasdešimtmečius senukus įkūnijo jauni aktoriai Gintarė Ramoškaitė, Aidas Matutis, Svetimo vaidmuo patikėtas Severinui Norgailai. Scenografė ir kostiumų dailininkė - Goda Palekaitė, kompozitorius ir video autorius - Dominykas Morkūnas, šviesų dailininkas - Darius Malinauskas.

VŠDT informacija

Anonsai