„Teatrono“ premjera: didelė tragedija mažame bute

2018 03 06 menufaktura.lt
O žiūrovas tarsi nematomas patiria veikėjų, gyvenančių viename iš tūkstančių mažų butų, išgyvenimus.  Donato Ališausko nuotrauka
O žiūrovas tarsi nematomas patiria veikėjų, gyvenančių viename iš tūkstančių mažų butų, išgyvenimus. Donato Ališausko nuotrauka

aA

Pavasarį „Teatronas“ pasitinka su premjera. Trupė kovo 8, 9 ir 16 d. kviečia žiūrovus į  vieną  iš Kauno daugiabučių, kurio bute pristatys Williamo Shakespeare´o tragediją „Otelas“. Žiūrovai įsigiję bilietus registruojasi ir artėjant spektaklio dienai bus informuoti asmeniškai, kur jiems nuvykti ir kaip patekti į butą. Režisierius Gildas Aleksa su aktoriais Karoliu Kasparavičiumi, Milda Naudžiūnaite, Milda Jonaityte ir Matu Dirginčiumi šioje Shakespeare´o interpretacijoje nagrinėja post-sovietinio palikimo ir žmogaus tragiškumo santykį, o žiūrovas tarsi nematomas patiria veikėjų, gyvenančių viename iš tūkstančių mažų butų, išgyvenimus ir tragišką lemtį.

Pokalbis su režisieriumi Gildu Aleksa.

Pasirinkote statyti  klasikinę Williamo Shakespeare´o tragediją „Otelas“.  Ar, palyginus jaunai, trupei lengva dirbti su klasiniu kūriniu? O gal turėjote iššūkių?

Inscenizuoti bet kurią iš Shakespeare´o didžiųjų tragedijų, juolab pritaikyti jas šiems laikams, nėra lengva. Jau vien tai, jog norime iš trylikos pjesės veikėjų palikti tik keturis ir papasakoti šiuolaikinę dviejų porų, gyvenančių kartu, istoriją. Tačiau visa kūrybinė grupė labai noriai nėrė į darbus ir jau nekantrauja išmėginti visas mūsų paieškas žiūrovų akivaizdoje

„Teatronas“ žinomas ir dėl devised theater  metodo, kuriuo remiasi kurdamas. Ar ši premjera nebus        išimtis?

Iš tiesų devised theatre naudojamas pjesės arba scenos veikalo sukūrimui, o čia jau turėjome parašytą pjesę. Tačiau rodome šį spektaklį bute, o ne scenoje, smarkiai apkarpėme pjesę, todėl teko sukurti visiškai naują istoriją, kurios veikėjai kalba Shakespeare´o žodžiais, tad taip, ši premjera kaip ir ne išimtis trupės metodui.

Kaip kilo mintis spektaklį iš teatro scenos perkelti į butą?

Norėjome sukurti dviejų porų, gyvenančių kartu, istoriją. Pradžioje dar svarstėme rodyti ir Šelteryje, ir bute, tačiau supratome, jog bet koks teatrinis apšvietimas, erdvė pakenks mūsų istorijai. Be to, norime parodyti didelę tragediją mažame, viename iš tūkstančių vienodų, bute. Todėl apsiėmėm šį - finansiškai nenaudingą - sprendimą. Tačiau būtent su tokia „nevispročių“ ar idėjininkų grupe ir įmanoma tokį spektaklį pastatyt. Abejoju ar koks „normalus“ teatras sutiktų šitokiai avantiūrai.

Kokio žiūrovo laukiate premjeroje?

Tokio, kuris nepabijotų įžengti į svetimą butą, stebėti svetimų žmonių istorijos. Taip pat ir to, kuris nenori jokios interakcijos, kadangi šiame spektaklyje yra „visos keturios sienos“ ir žiūrovas galės stebėti Shakespeare´o tragedijos veikėjus jų aplinkoje tarsi pro akvariumo stiklą.

„Teatrono“ informacija

Anonsai