Eglės Kižaitės „Vasarvidis“ – nebėgant nuo Shakespeare‘o, bet ir nebijant žaisti siužetu

2018 02 09 menufaktura.lt
Spektaklio „Vasarvidis“ repeticija. Donato Stankevičiaus nuotrauka
Spektaklio „Vasarvidis“ repeticija. Donato Stankevičiaus nuotrauka

Vasarvidžio naktį keturi jaunuoliai atsisako paklusti tėvų valiai ir patys nusprendžia, kam dovanoti savo meilę. Tikintiems meilės galia - režisierės Eglės Kižaitės spektaklis „Vasarvidis“ pagal W. Shakespeare´o pjesę „Vasarvidžio nakties sapnas“ Nacionaliniame Kauno dramos teatre jau vasario 14, 18, 25 dienomis.

„Vasarvidžio nakties sapnas“ - nuostabioji W. Shakespeare´o komedija, nuotaikingai ir jaunatviškai pasakojanti apie stebuklingą meilės galią. Tereikia atverti akis ir prasidės magiškas nubudimas. Režisierė Eglė Kižaitė sukūrė savąją pjesės interpretaciją, pagrindinį vaidmenį patikėdama elfui Pakui. „Atsisakiau Shakespeare´o išrašytų teatro scenų, tik dėl to, kad pasirinkau kitas linijas. Spektaklyje veiksmas prasideda Ipolitai ir Tesėjui ruošiantis vestuvėms. Išliko ir dievų - Titanijos ir Oberono linija - jie spektaklyje jungia temą, paaštrina konfliktą. Pagrindinį vaidmenį atlieka elfas Pakas, kurio burtai sukelia nesusipratimus - kažkas kažko nebemyli, įsimyli ne tą. Taip ir neišaiškėja, ar jis juos daro tyčia, ar netyčia. Man ši pjesė tuo ir įdomi, kad yra pakankamai fragmentiška. Tai leidžia palaikyti spektaklio žaismingumą, peršokti iš vienos scenos į kitą. Aktoriai gali kurti, yra laisvi. Vyksta tarsi koks kino montažas, o vaidyba - kaip komandinis žaidimas. Man patinka, kai aktoriai, suvaidinę komediją, iš scenos išeina šlapi“, - sprendimą apibūdino režisierė.

Spektaklis skiriamas žiūrovams nuo 14 metų. Dažniausiai vaikams ir paaugliams kurianti režisierė tiki, kad šis spektaklis artimas ir paaugliams: „Pirmieji įsimylėjimai vyksta būtent paauglystėje, kai tau keturiolika, šešiolika metų. Aistra užvaldo protą, tuo pat metu baisu būti nesuprastam, išjuoktam. Norisi, kad jaunimas pamatytų spektaklį, kuris atspindėtų jų gyvenimo realijas ir nebūtų privalomas, kaip tą diktuoja mokyklos programa, o aktualus, leistų atpažinti save.“

Manoma, jog žymusis britų dramaturgas W. Shakespeare´as pjesę „Vasarvidžio nakties sapnas“ parašė 1594-1596 m. laikotarpyje. Būta nemažai spėlionių, kam ją skyrė. Viena iš jų, jog aristokratiškoms vestuvėms, kita - pačiai Anglijos karalienei. Kaip bebūtų, pjesė sulaukė didžiulio pasisekimo ir yra dažnai statoma pasaulinėse teatro scenose. Galbūt, šios komedijos sėkmės paslaptis - autoriaus rašymo stilius, mat šiame kūrinyje jis jungia kelias siužeto linijas, įterpdamas ir mitologinę literatūrą.

Išvien su gamta

„Vasarvidžio“ scenografė bei kostiumų dizainerė Justė Kondratė, kurdama sceninį įvaizdį, pasirinko aplinkai draugišką sprendimą. Pirmą kartą Nacionaliniame Kauno dramos teatre visi spektaklyje naudojami kostiumai ir scenografijos elementai sukurti iš nebenaudojamų drabužių ir daiktų. Taip norima atkreipti žiūrovo dėmesį į ekologijos problemas, pristatyti tvarios mados koncepciją, kuri puikiai pildosi ir teatro kūrybinėje aikštelėje. Dailininkei Justei Kondratei ir jos bendramintei Onei Maldžiūnaitei prikelti drabužius antram gyvenimui nebe naujiena, jos vadovaujasi formule 0+0=1.

Vaidina Gytis Laskovas (Pakas, Egėjas), Gintautas Bejeris (Tesėjas, Atėnų kunigaikštis), Neringa Nekrašiūtė (Ipolita, Titanija (balsas)), Andrius Gaučas (Lisandras), Eglė Grigaliūnaitė (Elena), Pijus Narijauskas (Demetras, Oberonas (balsas)), Goda Petkutė (Hermija).

Vienos dalies komedija (N-14) pagal W. Shakespeare´o pjesę „Vasarvidžio nakties sapnas“ jau vasario 14, 18, 25 d. Nacionalinio Kauno dramos teatro Rūtos salėje.

Anonsai