„Apeirono“ teatro spektaklis „Delyras“ abejoja Dievu

2018 02 06 menufaktura.lt
„Apeirono“ teatro kūrinys „Delyras“. Jame kviečiama svarstyti religijos pamatų tvirtumą ir patikimumą. Rengėjų archyvo nuotrauka
„Apeirono“ teatro kūrinys „Delyras“. Jame kviečiama svarstyti religijos pamatų tvirtumą ir patikimumą. Rengėjų archyvo nuotrauka

aA

Vasario 8 d. „Menų spaustuvėje“ pirmą kartą sostinės auditorijai bus rodomas naujausias kontroversiškais spektakliais pagarsėjusio „Apeirono“ teatro kūrinys „Delyras“. Jame kviečiama svarstyti religijos pamatų tvirtumą ir patikimumą.

Vienu radikaliausių, konceptualiausių ir gyviausių teatrų Lietuvoje tituluojamas „Apeirono“ teatras nusitaikydamas į krikščionybę ir šįkart drąsiai pasirinko spektaklio temą. Religija yra raktas, kuriuo nuo tamsiausių laikų žmogus mėgino rakinti paslaptingus ir jam nesuprantamus dalykus. Ir net jei šiuolaikinis pasaulio pažangos variklis yra mokslas - savaip viską aiškinanti religija vis dar išaiko tvirtas pozicijas.

Jam rūpi tik Būtis, o Niekas jam baidyklė ir kliedesys. Delyras, arba delyrinis sindromas, - tai sąmonės sutrikimo būsena, kuriai būdingi regos haliucinacijų antplūdžiai. Klinikinę sindromo struktūrą dažnai papildo verbalinės haliucinacijos, emocijų sutrikimai, ūmus vaizdinis kliedesys. „Apeirono“ teatro kliedesių epopėja „Delyras“, tai kliedesys. Kliedesys - tai šio pasaulio įvykių interpretacija. O tų interpretacijų - milijardai, nes kiek žmonių - tiek interpretacijų. Tai reiškia, kad objektyvi realybė neegzistuoja.

Šiandien jau visai neaišku kiek tūkstantmečių mes kliedime. Tačiau tai nekeičia fakto, kad ilgametis kliedesys virto sisteminiu. Spektaklyje „Delyras“ analizuojama kaip sistemingas kliedesys, virstęs biologine proto reakcija, pasireiškia evoliucinėje religijoje. Religija atsiranda, kaip biologinė proto reakcija į dvasinius įtikėjimus ir į aplinką. Ji bus paskutinis dalykas, kuris žus arba pasikeis bet kurioje rasėje. Religija yra visuomenės prisiderinimas bet kuriame amžiuje prie to, kas atrodo paslaptinga. Paslaptis ir galia visada skatino religinius jausmus ir baimes.

Baimė visą laiką buvo pagrindinis religinis akstinas. Baimė modeliavo visus evoliucinės religijos dievus. Motyvavo primityvių tikinčiųjų religinius ritualus. Civilizacijai vystantis, baimę keitė garbinimas, o toliau ją sąlygojo amžina atgaila, nusidėjus savo lyderiui. Bet faktas, kad priklausomybė nuo baimės kulto - sunkiai išgydoma.

Spektaklyje Kristus bijo savo tėvo ir kitus drausmina jo bijoti. Spektaklyje Magdalietė bijo Dievo. Spektaklyje visi turėtų bijoti Dievo ir jam paklusti, nes Dievo žodis taip skelbia. Bet jei lyderis mirtų? Šią būseną geriausiai nusako Nietzsche´s žodžiai: „Dievas mirė“. Ar baimė dingtų? Ar virstų akistata su niekiu, kuris suvokiamas kaip beribė tuštuma? Kuri mus dar labiau gasdina. Tuštumoje ir tamsoje kliedesys netektų per tūkstantmečius suformuoto koncepto, už kurio mes slepiamės, kuris sukuria ribas mūsų kliedesiams, kuriame mes esame, nes kitaip būti nemokame. Tame koncepte dauguma mūsų esame katalikai, kurie nėra skaitę šventojo rašto ir nepamena, kai buvo pakrikštyti...

menų spaustuvė | kišeninė salė

bilietai: 11,20 eur | bilietus platina TIKETA

*Tiketos kasa nuo šiol - ir menų spaustuvėje | atsiskaitymas tik grynais! | atsiprašome už nepatogumus

RENGINYS VYKSTA: vasario 8 d. 18 val. 30 min.

Anonsai