Scenografijos istorijos parodoje - „aristokratai ir maištininkai“

2017 12 05 menufaktura.lt
Olga Dubeneckienė-Kalpokienė. Scenovaizdžio eskizas Molière'o pjesei „Tariamasis ligonis“, 1928 m., Valstybės teatras
Olga Dubeneckienė-Kalpokienė. Scenovaizdžio eskizas Molière'o pjesei „Tariamasis ligonis“, 1928 m., Valstybės teatras

Lietuvos teatro, muzikos ir kino muziejus, pasitikdamas Valstybės atkūrimo 100-metį, gruodžio 6 d. 17 val. atidaro parodą „Scenos aristokratai ir maištininkai. Lietuvos teatro dailė 1920-1940 m.“ (kuratorės dailėtyrininkės  - Aušra Endriukaitienė ir Živilė Ambrasaitė-Gailiešienė).

Muziejaus salėse eksponuojami originalūs dailininkų Vlado Didžioko (1889-1942) ir Barboros Didžiokienės (1896-1976), Mstislavo Dobužinskio (1875-1957), Vladimiro Dubeneckio (1888-1932) ir Olgos Dubeneckienės (1891-1967), Adomo Galdiko (1893-1969), Natalijos Gončarovos (1881-1962), Antano Gudaičio (1904-1989), Petro Kalpoko (1880-1945), Konstantino Korovino (1861-1939), Telesforo Kulakausko (1907-1977), Georgo Lapšino (1885-1950), Juozapo Levinsono-Benari (1892-1967), Ludolfo Liberto (189-51959), Liudo Truikio (1904-1987), Stasio Ušinsko (1905-1974), Adomo Varno darbai (1879-1979), Valstybės teatro spektaklių afišų, programėlių ir nuotraukų kopijos iš Lietuvos teatro, muzikos ir kino muziejaus rinkinių.

1920-1940 m. kūrusių teatro dailininkų kūryba neabejotinai padarė įtaką atsikuriančios šalies kultūrinį gyvenimą. Parodoje atkreipiamas dėmesys į Lietuvos tarpukario dailininkų vaidmenį, kuriant pirmąjį profesionalų Lietuvos teatrą,  platų menininkų ir  jų kūrybos spektrą, scenografijos, kaip lygiaverčio spektaklio komponento įsitvirtinimą teatro scenoje. Parodos ekspoziciją papildo režisieriaus Justino Lingio dokumentinė apybraiža  „Laikinosios sostinės fenomenas“.

1918 metais Vilniuje paskelbus Lietuvos nepriklausomybę, visa šalis gyveno įtemptą valstybės kūrimosi laikotarpį - formavosi socialinė, ekonominė, dvasinė sankloda, kūrėsi įvairios valstybinės, visuomeninės organizacijos ir kultūros institucijos. 1920 m. Kaune Lietuvių meno kūrėjų draugijos pastangomis buvo įkurtos Dramos ir Operos vaidyklos, vėliau išaugusios į pirmąjį Lietuvoje profesionalų Valstybės teatrą. Šiame teatre sparčiai būrėsi marga, daugiatautė menininkų bendrija, vienijama Lietuvos kultūrinio gyvenimo aktyvumo ir profesionalumo siekio.

Siekiant atskleisti tarpukario teatre vyravusias scenografijos tendencijas, paroda padalinta į penkias dalis: Pirmieji scenografijos kūrėjai, Tautinės tapatybės paieškos tarpukario teatro dailėje, Vakarų Europos šalių įtaka Lietuvos scenografijai, Mstislavo Dobužinskio darbai Valstybės teatre, Užsienio dailininkai Valstybės teatro scenoje.

Paroda parengta dalinai perėmus Lietuvos kultūros ministerijai ir Lietuvos kultūros tarybai, bendradarbiaujant su Nacionaliniu M. K. Čiurlionio dailės muziejumi.

Parodą galima aplankyti iki 2018 m. vasario 1 d. 

Anonsai