Rugpjūčio 10 dieną Palangos klube „Ramybė“ prasideda VI Klezmerių muzikos festivalis. Šiemet jis pristatys devynių koncertų ciklą „Muzika neįvykusiems spektakliams“ pagal Abraomo Karpinovičiaus apsakymų knygą „Paskutinis Vilniaus pranašas“. Festivalio sumanytojas, avangardinio džiazo ir šiuolaikinės muzikos atlikėjas, perkusininkas Arkadijus Gotesmanas siekia supažindinti lietuvių publiką su originaliu, jidiš kalba kūrusiu rašytoju.
„A. Karpinovičiaus knyga „Paskutinis Vilniaus pranašas“ mane tiesiog sužavėjo. 2003-iaisiais ją gavau iš Milano Chersonskio, kuris dvidešimt metų vadovo mėgėjiškam žydų teatrui. Įteikdamas pasakė: „Ši knyga nusipelno inscenizacijos.“ Todėl artėjant šeštajam Klezmerių festivaliui kilo mintis surengti knygos skaitymus, devynių pasirodymų ciklą ir pavadinti jį „Muzika neįvykusiems spektakliams“. Esu įsitikinęs, kad jei ne holokaustas, visos A. Karpinovičiaus aprašytos istorijos būtų inscenizuotos, sudomintų ir Lietuvos, ir pasaulio teatro režisierius, kino scenaristus“, – „Lietuvos žinioms“ apie savo sumanymą pasakojo A. Gotesmanas.
Įamžino Vilniaus keistuolius
A. Karpinovičiaus (1918-2004) kūryba įamžino Vilniaus žydų gyvenimą, buvusį žydų teatrą, žmones – tarpukario Vilniaus aktorius, tarnus, smulkius prekiautojus ir amatininkus, nuskurdėlius, vagis ir prostitutes.
Tai savitos, dažnai keistos asmenybės: Gedalkė Kantorius, kuris manė, kad melodijas galima užšaldyti arbatinuke ir išlaikyti iki Velykų, taip pat Halės turgaus tautosakininkas, renkantis prakeiksmus, Rochelė, skelbdavusi esanti karaliaus rūmų dama, žmogus iš Prancūzijos, visiems pasakojęs apie Šeškinėje Napoleono užkastą butelį su rašteliu, prostitutė Tamara, pasikeitusi po susitikimo su gyvenimo meile, arba Vokiečių gatvės keistuolis, ant popieriaus piešęs šekelius ir vadinęs juos žydų valstybės pinigais.
Devyni neįvykę spektakliai
Per koncertus skambant muzikai A. Karpinovičiaus knygos ištraukas skaitys rašytojas Rolandas Rastauskas, aktoriai Adolfas Večerskis ir Jevgenija Karpikova, dirigentas Donatas Katkus ir poetas Laurynas Katkus. Muzikuos Petras Vyšniauskas, Vytis Nivinskas, Janas Maksimovičius, Vytautas Labutis, A. Gotesmanas, aranžuotus lietuvių ir klezmerių kūrinius atliks smuikininkas Borisas Kirzneris ir akordeonistas Andrius Balachovičius.
Knyga „Paskutinis Vilniaus pranašas“ yra išversta į lietuvių ir rusų kalbas. „Mėginau įsivaizduoti, kaip tokie spektakliai būtų galėję atrodyti anais laikais: muzikantas ir skaitovas, jokių dekoracijų, jokių masuočių – scenoje tik du trys žmonės. Toks ir yra „Devynių neįvykusių spektaklių“ sumanymas“, – teigė A. Gotesmanas.
Tėvo ir sūnaus pokalbis
Šeštasis Klezmerių muzikos festivalis bus rengiamas Vilniuje, Klaipėdoje, Kaišiadoryse, Joniškyje, Merkinėje ir kituose Lietuvos miestuose. A. Gotesmanas teigė, jog jau po pirmųjų festivalių žinojęs, kad renginys aplankys visus mažuosius miestelius, kuriuose kadaise gyveno žydai.
„Kaišiadorys šiuo atveju yra lyg taškas „A“. Nes tai vienintelė Lietuvos geležinkelio stotis, iš kurios į emigraciją iškeliaudavo žydai. Esu tikras, kad čia kelionę svetur pradėjo ir A. Karpinovičiaus tėvas, teatro režisierius. Todėl Kaišiadorys – svarbi vieta“, – pabrėžė festivalio sumanytojas.
Joniškyje vienas iš „neįvykusių spektaklių“ bus pristatytas Baltojoje sinagogoje. Kita svarbi Klezmerių festivalio stotelė – Valstybinio Vilniaus Gaono žydų muziejaus (VVGŽM) Tolerancijos centras. Rugsėjo 5-ąją čia bus skaitomas A. Karpinovičiaus apsakymas „Medis prie teatro“. Tai Raugyklos gatvėje veikusio žydų teatro istorija, perteikta per tėvo ir sūnaus pokalbį. Todėl jį inscenizuoti A. Gotesmanas pakvietė dirigentą Donatą ir poetą Lauryną Katkus.
Spalį festivalio pabaigos koncertas „Kartą Vilniuje“ pristatys šiuo metu JAV gyvenančią žydiškų dainų atlikėją ir rinkėją prof. Mariją Krupoves. Devintasis, paskutinis festivalio „spektaklis“ VVGŽM Tolerancijos centre skiriamas šiai asmenybei ir jos gyvenimo istorijoms. Koncerte dalyvaus orkestras „Vilniaus klezmeriai“. „Marija savo dainoms akompanuoja gitara ir bent Lietuvos scenoje gana retai pasirodo su visa muzikantų grupe. Verta tai pamatyti“, – ragino A. Gotesmanas.
Išgarsino Amerikoje
Klezmerių muzikos istorija Rytų ir Vidurio Europoje labai turininga, tačiau Lietuvoje jos buvo gana nedaug – vos keli orkestrai Kaune ir Vilniuje. „Klezmeriai – klajojantys atlikėjai, groję tiesiog gatvėje, didesnėse žmonių susibūrimo vietose, vestuvėse. Tik kai dalis jų emigravo į JAV, klezmerių muzikai atsivėrė kelias į didžiąsias scenas. Ją puoselėjant ir garsinant ypač didelį darbą padarė iš Vengrijos kilęs niujorkietis trimitininkas ir kompozitorius Frankas Londonas“, – pasakojo A. Gotesmanas.
