Galimybė būti suprastiems

Greta Seiliūtė 2017 07 31 menufaktura.lt
Šokėjai Gintarė Marija Ščavinskaitė ir Nielsas Claesas repetuoja spektaklį „Aside“. Rengėjų archyvo nuotrauka
Šokėjai Gintarė Marija Ščavinskaitė ir Nielsas Claesas repetuoja spektaklį „Aside“. Rengėjų archyvo nuotrauka

Prieš mėnesį į uostamiestį atsikraustę šokėjai Gintarė Marija Ščavinskaitė ir Nielsas Claesas iškart ėmėsi kūrybinio darbo. Po šokio teatro „PADI DAPI Fish“ vėliava jie kuria šiuolaikinio šokio spektaklį „Aside“, kuris patraukia tapatybės paieškų tema.

Šokio spektaklio pre-premjera įvyks rugpjūčio 10 d. Klaipėdos kultūros fabrike ir bus atvira visiems. Rugpjūčio 13 d. spektaklis bus rodomas Žagarės Fringe festivalyje, o tikroji premjera numatoma šį rugsėjį Klaipėdoje, tarptautiniame šiuolaikinio meno festivalyje „PlArtforma“.

„Atverk savo mąstymą ir per daug nesureikšmink to, ką jau žinai. Visada yra daugiau nei viena ar dvi išeitys!“, - šia išmintimi vadovaujasi jauni spektaklio „Aside“ kūrėjai.

Gintarė: Kai vaikystėje manęs paklausdavo, kuo noriu būti, visada atsakydavau, jog būsiu dainininkė, aktorė, šokėja arba matematikos mokytoja. Be pastarojo viskas bylojo apie mano meniškąją prigimtį. Nusprendžiau vidurinę mokyklą pabaigti kartu su šokiu ir jau nuo to momento žinojau, kad noriu visą savo gyvenimą sieti su tuo. Po studijų patekau į Kauno šokio teatrą „Aura“. Turėjau garbės susipažinti ir dirbti su daugybe įvairių menininkų, ir tai sustiprino mano norą tęsti kelionę šioje srityje.

Ten susipažinau ir su šokėju Nielsu Claesu. Mūsų idėjos ir požiūris į pasaulį sutapo, visada gebėjome rasti bendrą kalbą bei suprasti vienas kitą. Tad pradėję laisvai samdomų atlikėjų karjerą, iškart nusprendėme imtis veiklos kartu. Svarstėme, kur galėtume įgyvendinti savo idėjas - taip atkeliavome į Klaipėdą, kur šokio teatras „PADI DAPI Fish“ mus šiltai priėmė.

Nielsas: Šokį pamėgau dar vaikystėje, o kai tapau paauglys, pastebėjau, jog šokis padeda išreikšti jausmus. Dėl to nusprendžiau studijuoti šokį ir man pasisekė, jog galėjau mokytis iš įkvepiančių choreografų. Jausdamas, jog galiu papasakoti žiūrovui daugiau ir siekdamas kūrybinės laisvės, nusprendžiau tapti laisvai samdomu šokėju. Džiaugiuosi, jog projektas vyksta kartu su Gintare ir šokio teatru „PADI DAPI Fish“, kurie suteikia kūrybinę laisvę.

Kam ir kaip kilo spektaklio idėja?

Didėjant įtampai tarp žmonių, turinčių skirtingą požiūrį, mūsų dėmesį patraukė stereotipų taikymas ir žmonių skirstymas į kategorijas. Kai pradėjome apie tai diskutuoti, pastebėjome, kad daugybė žmonių susiduria su tomis pačiomis kliūtimis. Nesvarbu, ar kalbame apie odos spalvą, seksualinę orientaciją, negalią, lyčių skirtumus, ar kilmę - visi norime rasti savo vietą visuomenėje. Kodėl mes visi, susidurdami su tais pačiais iššūkiais, vistiek nesuprantame vieni kitų? Ir kaip jaučiasi tie, kurie neatitinka visuomenės normų? Kadangi translytiškumo tema ypač išryškina šią problematiką, nusprendėme ja pasiremti.

Pasirinkote Lietuvoje jautrią ir dažnai tabu laikomą temą. Ką norite pasakyti žiūrovams?

Norime parodyti kitą šios temos pusę, kuri daugumai atrodo tolima ir jų neliečianti, tačiau kiekvienas turime abejonių, kompleksų, ypač, kai ryškiai skiriamės nuo daugumos. Esame linkę pamiršti, jog kiekviena istorija - daugiabriaunė ir nėra vieno teisingo kelio ar atsakymo. „Kitokiems“ žmonėms dažnai nesuteikiame galimybės būti suprastiems. Norime parodyti, jog, jei žmonės būtų atviresni vieni kitiems, visuomenėje ir politikoje nebūtų tiek problemų.

Juk neapykanta žmonėms, kurių nesuprantame, virsta tyčiojimusi, nepaisant to, ar tai darome sąmoningai, ar ne. Tokie veiksmai gali turėti rimtų pasekmių šių žmonių emocinei būsenai ir savivertei. Nesiekiame piršti propagandos apie lygybę, tiesiog norime priminti, jog svarbu elgtis su kitais taip, kaip norime, jog elgtųsi su mumis, būti atviriems ir suprasti vieniems kitus.

Kokiai auditorijai skirtas spektaklis, kodėl?

Tema pati savaime aktuali paaugliams, nes kalba apie vidines kovas, kurios vyksta formuojantis asmenybei, tačiau norime sukurti spektaklį, kuris paliestų kiekvieną.

O kokios jūsų paauglystės patirtys, kaip jos siejasi su spektakliu?

Nielsas: Mano atmintyje paauglystė - sunkiausi gyvenimo metai. Bandžiau suprasti, kas iš tiesų esu ir kam priklausau. Buvo sunku ir dėl to, jog patyriau patyčias, tačiau su laiku ėmiau suprasti ir iš manęs besityčiojusiųjų pusę - jie tiesiog nesuprato mano požiūrio. Šis suvokimas man labai padėjo, todėl tikiu, jog paaugliams svarbu suprasti, kad jie ne vieninteliai taip jaučiasi.

Gintarė: Negalėčiau pasakyti, kad turėjau sunkią paauglystę. Bet visuomet buvau „tas vaikas ant tvoros“ - nuo mažens mėgau stebėti ir tyrinėti žmonių elgseną, bandydama rasti priežastis, pateisinimus jų veiksmams. Žinoma, noras pritapti man nebuvo svetimas, vis ieškojau savo vietos „socialinėse džiunglėse“. Sukausi gan ekstremaliose grupuotėse, kad greičiau suprasčiau pačią save bei kitų vertybines sistemas - taip susidėliojau savąsias. Polinkis stebėti ir analizuoti manęs neapleido iki šiol, tad sukauptą patirtį, įžvalgas apie patirtas situacijas sudėjau ir į spektaklį.

Kokie didžiausi judviejų iššūkiai šokio spektaklio „Aside“ kūrybiniame procese?

Savo spektakliu norime atskleisti daug nagrinėjamos temos sluoksnių, todėl yra rizikos, jog pradėsime kartotis, taigi iššūkis mums - kaip sukurti choreografiją auditorijai priimtina kalba ir kartu neprarasti temos daugiasluoksniškumo.

„Aside“ - pirmas kūrinys su „PADI DAPI Fish“ vėliava. Kodėl pasirinkote šį teatrą?

Matėme, kad Klaipėdos socialinis klimatas palankus menui ir kūrybai, jų paklausa auga, o šokio teatras „PADI DAPI Fish“ sudarė atviros naujoms idėjoms įstaigos įspūdį. Teatro komandai nesvetimas mūsų požiūris į kūrybinį procesą, jie priima naujas idėjas ir suteikia laisvę tyrinėti bei kurti. Be to, Klaipėda mums labai graži.

***

Šokio spektaklio „Aside“ kūrybinė grupė:

Produkcija: Šokio teatras „PADI DAPI Fish“

Meno vadovė: Agnija Šeiko

Idėjos autoriai, choreografai ir šokėjai: Gintarė Marija Ščavinskaitė, Niels Claes

Garso dizaineris: Andrius Stakelė

Kostiumai: One Wolf

Anonsai