Kas gali nutikti pasukus nematytu parko takeliu ir ką reiškia būti dosnumo vandenyno dalimi? O kodėl laimė – švelniakailė lapė? Į šiuos klausimus atsakys Nacionalinio Kauno dramos teatro premjeros „Labas, Lape!“ kūrėjai.
Lapių sezonas prasideda arba dviguba premjera
Pirmoji premjera jaunajai auditorijai ir paskutinė Nacionalinio Kauno dramos teatro sezono premjera įvyks jau birželio 1, 2, 10 dienomis Mažojoje salėje. Muzikinį spektaklį pagal populiarią Evelinos Daciūtės knygą „Laimė yra lapė“, pasakojančios berniuko Povilo ir lapės draugystės istoriją, kuria jaunosios kartos režisierė Eglė Kižaitė, jau spėjusi sulaukti publikos simpatijų kaip spektaklių jaunimui ir vaikams kūrėja („Išeik į kiemą“, „Eglė žalčių karalienė“, „Natašos svajonė“ pagal Jaroslavos Pulinovič pjesę ir kiti).
„Prieš trejetą metų Kauno teatre parodžiau savo diplominį spektaklį „Atleisk jiems, jie nežino, ką daro“ pagal Boccaccio noveles „Dekameronas“. Po spektaklio teatro direktorius Egidijus Stancikas pakvietė mane atvažiuoti ir statyti spektaklį Kaune, bet aš vis Vilniuje kažką darydavau. O kai į mano rankas pateko pasaka „Laimė yra lapė“, kurią iliustravo Aušra Kiudulaitė, neabejojau, kam ją pasiūlyti. Pažįstu knygelės iliustratorę – žinojau, kad turi pasirodyti knyga. Kažkokia nuojauta buvo, kad bus labai gerai. Laukiau, sulaukiau, perskaičiau – buvo tikrai gerai, kaip ir tikėjausi“, – savo kelionę į Kauno dramos teatro sceną prisimena kūrėja. Knygos inscenizaciją parašė dramaturgė ir poetė Daiva Čepauskaitė.
Šios knygelės magija išties stipri – ją beveik tuo pačiu metu susitikimams su teatro publika ruošia ir vilniečių trupė – spektaklį pavadinimu „Laimė yra lapė“ stato režisierius Mantas Verbiejus. „Kai sužinojome, kad vienu metu spektaklį nori statyti dvi trupės, abi su knygos dailininke Aušra Kiudulaite pasijutome atsidūrusios nesvarumo būsenoje – kaip kosmose. Tikrai reikėjo įsižnybti, kad suprastume, jog nesapnuojame. Šiuos jausmus keitė džiaugsmas, kad kūrinys įkvėpė kitus kūrėjus, kad jis užkabino, įtraukė. Mums su Aušra šita knyga atvėrė daug, mes mėgavomės ir kūrybos procesu, ir tuo, kas vyko knygai pasirodžius. O visko vyko labai daug. Mes abi pakalbame, kad lapė mums ne tik sukurtas personažas, kartais atrodo, kad ji visai reali, kažkur šalia mūsų“, – netikėtumo pojūtį apibūdina autorė Evelina Daciūtė.
Draugystė lyg bandelė su įdaru
Sakoma, kad berniuko ir Lapės draugystė prasidėjo labai seniai, dar tada, kai Antuanas de Sent Egziuperi pilotavo lėktuvą. Sako, jie tebedraugauja ir šiandien. O gal tai jau visai kitas berniukas ir visai kita Lapė? Režisierė Eglė Kižaitė regi labai aiškią spektaklio viziją: „Vaikams kalbame apie draugystę. Aš pati labai gerai atsimenu pirmąją savo geriausią draugę, kaip tai buvo svarbu, kaip viską galėjau dėl tos draugystės padaryti, kaip buvo nuostabu viskuo dalintis, žaisti, rengti koncertus, kaip atrodė, kad tai niekada nesibaigs… Ir tada mano geriausia drauge išsikraustė. Tuo metu atrodė, kad viskas, pabaiga – gyvenimas baigtas. Ir nors praėjo daugiau nei 15 metų, aš galvoju, kad Ji buvo geriausia mano draugė. Šioje knygelėje, pjesėje ir spektaklyje daug temų – atidengi vieną sluoksnį, žiūri, kad yra dar vienas, atidengi jį, dar vienas… Bet svarbiausia, kad vaikai spektaklyje džiaugtųsi, stebėtųsi, norėtų keltis nuo kėdžių ir šokti kartu.“
Režisierei antrina ir knygelės autorė: „Tai istorija apie draugystę, apie praradimo liūdesį, atradimo džiaugsmą. Apie meilę. Vaikams ten yra vienas sluoksnis. Tėvai perskaito ir kitus. Turintys vienokią patirtį tam tikrus epizodus traktuoja vienaip, turintys kitokią – kitaip. Labai įdomu klausytis įžvalgų, kai kurios būna net labai netikėtos. Kūrinys gyvas, jis gyvena savo gyvenimą ir netgi plečiasi. Pavyzdžiui, kaip šiuo atveju – apsigyvena teatre. Ir čia transformuojasi. Man labai smalsu ir nekantru pamatyti tą transformaciją. Pamatyti tą kūrinį Eglės Kižaitės, scenarijaus autorės Daivos Čepauskaitės, kurios eilėmis daug metų žaviuosi, bei aktorių akimis.“
Knyga virto pjese
Per gana trumpą laiką Nacionalinio Kauno dramos teatro dramaturgė Daiva Čepauskaitė parašė veikėjų dialogus ir sukūrė tekstus dainelėms. Inscenizacijos autorė sako: „Evelinos Daciūtės pasaka „Laimė yra Lapė“ yra šiltas ir simpatiškas kūrinys, todėl versti jį pjese buvo tiesiog smagu. Aš nesistengiau tos pasakos kažkaip savitai interpretuoti ar suteikti tekstui naujų prasmių, aš improvizavau autorės pasiūlyta tema ir išplėtojau kai kuriuos motyvus. Tai buvo neakivaizdinis dialogas su abiem knygos autorėmis – rašytoja Evelina Daciūte ir dailininke Aušra Kiudulaite, džiazavimas pagal jų kūrybą, sceninė aranžuotė. Kadangi mano tekstas turės gyventi ne knygoje, bet scenoje, stengiausi jam suteikti kuo daugiau veiksmo, gyvo kvėpavimo, paryškinau kai kuriuos charakterius, dėliojau emocinius potvynius ir atoslūgius, kulminacijas ir pauzes, veiksmo ritmą. Vienu žodžiu tai turbūt galima pavadinti dramaturgija, dviem – kūrybiniu bendradarbiavimu, o trimis – laime kurti vaikams, nes vaikai yra pati nuoširdžiausia publika ir su jais visada yra apie ką kalbėti.“
Spalvingą scenografiją ir kostiumus kuria dailininkė Justė Kondratė, muziką – aktorius Edgaras Žemaitis. Jis taip pat įkūnys berniuką Povilą. Lapę vaidins Martyna Gedvilaitė. Tėčio vaidmuo patikėtas aktoriui Sigitui Šidlauskui, mamos – Audronei Paškonytei ir Eglei Mikulionytei. Spektaklis skiriamas 5-7 metų vaikams, tačiau turėtų sudominti ir vyresnius.
„Linkime visada pasižiūrėti iš visų pusių – iš viršaus, iš apačios, iš kairės ir iš dešinės. Nes viskas priklauso nuo to, iš kurios pusės pažiūrėsi!“, – linkėjimus žiūrovams siunčia kūrėjai. O knygos autorė priduria: „Reikia būti pasiruošusiems netikėtumams. Nes su lape visą laiką taip – nežinai, kas bus už posūkio.“
„Labas, Lape!“ premjera birželio 1, 2, 10 d. NKDT Mažojoje scenoje.
NKDT informacija
