Klaipėdos dramos teatro premjeroje – naujoji drama „Juoda dėžutė“

2017 03 09 menufaktura.lt
Spektaklio repeticijoje - aktoriai Donatas Stakėnas ir Justina Vanžodytė. KDT archyvo nuotrauka
Spektaklio repeticijoje - aktoriai Donatas Stakėnas ir Justina Vanžodytė. KDT archyvo nuotrauka

Klaipėdos dramos teatras kviečia į pirmąją 2017-ųjų premjerą. Kovo 18-19 d. ja taps baltarusių kilmės dramaturgo Pavelo Priažko pjesės „Juoda dėžutė“ pastatymas. Spektaklių pradžia - 18.30 val.

Spektaklį režisavo Darius Rabašauskas, scenografiją ir kostiumus sukūrė Laura Luišaitytė, muziką - Jonas Jurkūnas, šviesų dailininkas - Darius Malinauskas. Pjesę išvertė Gintaras Grajauskas. Spektaklyje vaidina jaunosios kartos Klaipėdos dramos teatro aktoriai Mikalojus Urbonas, Jonas Baranauskas, Vaidas Jočys ir kviestiniai - studentai arba Klaipėdos Jaunimo teatro aktoriai, jau vaidinantys kituose Klaipėdos dramos teatro spektakliuose - Justina Vanžodytė, Karolina Kontenytė ir Donatas Stakėnas.

Pavelas Priažko (g. 1975 m. Minske) - viena labiausiai intriguojančių šiuolaikinės dramaturgijos figūrų. Preciziškai tikslus, o kartu ir beprotiškai drąsus, provokuojantis ir fiksuojantis, neklausinėjantis ir nesiūlantis atsakymų.

Pavelas Priažko parašė virš trisdešimties pjesių, kurios išverstos į anglų, lenkų, vokiečių, suomių, lietuvių kalbas, pastatytos daugybėje šalių. Pjesės apdovanotos daugybe prizų - tarp jų ir prestižine Rusijoje „Auksine kauke“ (už spektaklį „Puikus gyvenimas“ - Teatr.doc, Maskva, 2010). Paradoksas, bet savo gimtoje Baltarusijoje žiūrovams jis beveik nežinomas.

Pirmąsias savo pjeses Pavelas Priažko parašė 2000-aisiais, tačiau vėliau jų atsisakė ir net uždraudė jas statyti. 2004 m. jo pjesė „Serpantinas“ laimėjo prizą tarptautiniame dramaturgijos konkurse - būtent tada apie Pavlą pradėta vis garsiau kalbėti, kaip apie vieną svarbiausių Naujosios dramos kūrėjų postsovietinėje erdvėje.

Išskirtinis Naujosios dramos atributas - kalbėjimas apie šiuolaikinį žmogų, gyvenantį čia ir dabar. Žmogų, kalbantį šiuolaikine kalba - neretai interneto nususinta, prisodrinta gatvės slengo, sakinių nuotrupomis arba keista „valdiška“ puskalbe, kaip pjesės „Juoda dėžutė“ personažai.

Pavelo Priažko santykis su kalba iš tiesų ypatingas. Jis sugeba, pasitelkdamas preciziškai tikslias remarkas, sudarančias bene pusę pjesės teksto, istoriją papasakoti ne per kalbą, o per judesius, žvilgsnius ir nutylėjimus, pačią kalbą palikdamas tarsi už borto. Ir tai tikslu ir teisinga - realiame gyvenime kalbos kodai yra mažiau svarbūs už tą judesių, gestų ir mimikų choreografiją, kurios dėka ir vyksta tikroji komunikacija. Skaitant pjesę susidaro įspūdis, kad studijuoji kažkokio paslaptingo ritualinio šokio aprašymą.

Pavelas Priažko eksperimentuoja ne tik su kalba, bet ir su forma. Jo pjesė „Aš laisvas“ sudaryta iš 535 nuotraukų ir 13 parašų po jomis. O pjesę „Kareivis“ galima drąsiai pacituoti visą - nes tai viso labo du sakiniai: „Kareivis gavo laisvadienį. Kai reikėjo pareiti atgal, jis į kariuomenę nebegrįžo.“ Beje, pjesė buvo pastatyta (Teatr.doc, režisierius Dmitrijus Volkostrelovas, 2011) ir tapo bene trumpiausiu spektakliu pasaulyje - jis truko vos penkias minutes.

„Juoda dėžutė“ (2016) - naujausia Pavelo Priažko pjesė, iki šiol niekur kitur nepastatyta. 2016 m. jaunosios dramaturgijos festivalyje „Liubimovka“ (Maskva, Rusija) vyko pjesės sceniniai skaitymai (režisierius Michailas Ugarovas). Pjesės herojai patenka į savotišką laiko kilpą ir persikelia iš dabarties į savo pačių praeitį - mokyklą-internatą. Herojai bando „peržaisti“ savo istoriją - tačiau žaidimas išeina kraupokas, kupinas neišsakomo nerimo ir nebylaus siaubo.

Pavelo Priažko pjesės - rimtas iššūkis režisieriams. Jo kūrybos šįkart ėmėsi klaipėdietis režisierius Darius Rabašauskas. Klaipėdos dramos teatre Rabašauskas iki šiol pastatė penkis spektaklius. Dar aštuonetą kituose teatruose (Valstybinis jaunimo teatras, Kauno mažasis teatras, Klaipėdos pilies teatras). Rabašausko režisuotas spektaklis pagal Aleksejaus Slapovskio pjesę „Nuo raudonos žiurkės iki žalios žvaigždės“ (Kauno Mažasis teatras) Dalios Tamulevičiūtės teatrų festivalyje apdovanotas specialiu prizu už šiuolaikinės dramaturgijos interpretaciją, Ingrid Lausund „Bestuburiada“ (Kauno Mažasis teatras) Alytaus teatrų festivalyje apdovanotas Atradimo prizu, o Ksenijos Dragunskajos „Lunačiarskio lunaparkas“ (Klaipėdos dramos teatras) nominuotas Auksiniam scenos kryžiui už režisūrą Jaunojo menininko kategorijoje.

Klaipėdos dramos teatro inf.

Anonsai