„Lila: slaptas demiurgo žaidimas“: lėlių, šešėlių teatro ir šiuolaikinio šokio sintezė

2017-01-23 menufaktura.lt
Spektaklio afiša
Spektaklio afiša

aA

Kovo 20 d. Vilniaus teatre „Lėlė“ įvyks spektaklio suaugusiems ir jaunimui „Lila: slaptas demiurgo žaidimas“ premjera, kurios metu pasaulio demiurgas žais su lėlėmis, atskleisdamas Visatos paslaptis. Naują spektaklį, kuriame susijungs lėlių, šokio, operos ir šešėlių teatro žanrai, drauge kuria Baltijos kamerinis operos teatras ir Vilniaus teatras „Lėlė“.

Daugiažanrio spektaklio „Lila: slaptas demiurgo žaidimas“ autorius režisierius Žilvinas Vingelis subūrė unikalią kūrybinę komandą, kurioje choreografė Christina Batian bei pramoginių šokių virtuozė Katerina Voropaj padės šokiams susilieti su lėlių drama. Dailininkė Neringa Keršulytė kuria pasakišką spektaklio scenovaizdį, kurį kosminėmis vaizdo projekcijomis estetiškai praturtins video menininkai Rimas Sakalauskas ir Kornelijus Jaroševičius. Taip pat spektaklio metu skambės vieno perspektyviausių Lietuvos akordeonistų Tado Motiečiaus atliekama muzika, o sielą virpins operos soprano Dovilės Kazonaitės balsas.

Spektaklyje bus pasakojama apie kūrėją (demiurgą), iš kurio žaidimo metu kilusios minties susikūrė pasaulis, kuriame žmonės tėra marionetės.

Spektaklio pavadinimas „Lila“ Indijos mitologijoje aiškinamas kaip kosminis Dievo-Kūrėjo žaidimas, kurio metu tarsi spektaklis yra kuriamas iliuzinis pasaulis. Spektaklio kūrėjai pasitelkę šią sąvoką diskutuoja amžiną konfrontaciją tarp žmogaus vidinio ir išorinio pasaulių bei klausia žiūrovo: kuri iš šių pasaulių yra tikrasis? Ką dar galime vadinti realybe? Kas yra šios žmogiškosios tuštybės autorius?

Atsisakęs Lietuvos teatrui būdingo literatūriškumo, ispanų baroko teatro universalumą primenantis daugiažanris teatrinis kūrinys kuria alegorinį dviejų dalių pasakojimą, kuriame žiūrovui leidžiama pro rakto skylutę pažvelgti į Žemę ir žmogų prieš milijonus metų, gimusius iš vienos vienintelės atsitiktinės Kūrėjo minties. Tai alegorinis sapnas, universaliai pasakojantis apie žmogų, Žemę ir Dievą – tris mūsų egzistencijos pamatus, kurių santykiai pasiekė ribą.

Spektaklio scenarijų įkvėpė lietuviškos sakmės, rytų mitologija, Viktoro Pelevino romanas „T“, Fiodoro Dostojevskio apsakymas „Juokingo žmogaus sapnas“ bei Felikso Bajoro kūrinių ciklas „Sakmių suita“.

Režisierius ir scenarijaus autorius: Žilvinas Vingelis

Scenografė ir kostiumų dailininkė: Neringa Keršulytė

Choreografė: Christina Batian

Projekcijų autoriai: Rimas Sakalauskas ir Kornelijus Jaroševičius

Režisieriaus asistentė: Daina Ulmytė

Muzikos konsultantas: kompozitorius Gabrielius Simas Sapiega

Šokėjai: Katerina Voropaj bei Vadimas Šuško

Akordeonistas: Tadas Motiečius

Sopranas: Dovilė Kazonaitė

Aktoriai: Imantas Precas, Šarūnas Gedvilas, Rūta Kumpikaitė, Indrė Liutkevičiūtė, Lijana Muštašvili, Edita Zėčiūtė, Mindaugas Ancevičius, Asta Stankūnaitė ir Dainius Tarutis.

Anonsai