Atvirame rate - „Aš, tu ir Ofelija“

2013 03 18 bernardinai.lt, 2013 03 18
„Ofelijos"
„Ofelijos"

aA

Kovo 19 d. 19 val. Menų spaustuvės Juodojoje salėje teatras Atviras ratas rodys spektaklį „Ofelijos" pagal režisierės Ievos Stundžytės debiutinę pjesę „Aš, tu ir Ofelija". Režisierė - Ieva Stundžytė. Aktorės: Elzė Gudavičiūtė, Marija Korenkaitė, Judita Urnikytė, Toma Vaškevičiūtė, Aldona Vilutytė. Spektaklio kostiumų dailininkė - Vilma Galeckaitė - Dabkienė, spektakliui muziką sukūrė ir gyvai ją violončele atliks Vytautas Leistrumas.

„Ofelijos" - tai netikėtas, skaudus ir išpažintinis spektaklis, sukurtas tęsiant teatro laboratorijos tradiciją ir principus, leidžiančius eksperimentuoti, išbandyti naujas teatrines formas ir raiškos priemones, nerti ten, kur dar nebūta ir kartu labai pavojinga. Spektaklio centre - penkios skirtingą asmeninę ir profesinę patirtį turinčios artistės, visos kuriančios Ofelijos vaidmenį, vieną iš subtiliausių ir kartu stipriausią moteriškumo kvintesenciją demonstruojančių ne tik Viljamo Šekspyro, bet ir apskritai visos Vakarų dramaturgijos įvaizdžių. Ofelijos vaidmuo ir jos kūrimas kiekvienai aktorei atveria skirtingas asmenines patirtis ir jausenas, prikelia ir balčiausius vidinius angelus, ir juodžiausius demonus.

Spektaklio kūrėjos pripažįsta, kad spektaklio pavadinime - neatsitiktinė daugiskaita. Penkios skirtingos Ofelijos atveria skaudžius savosios tapatybės klausimus - būti aktore, būti moterimi, būti motina, būti mylimąja ir mylinčiąja. Taip giliai nėrusios aktorės neretai atsiduria ties bedugne, nes šių temų sąsajos nevisada lengvai randa atliepinius realiame gyvenime. Galiausiai, apskritai ne visada lengva sąžiningai ir nuoširdžiai imti svarstyti savosios esmės klausimus ir mėginti apsibrėžti galimus atsakymus.

Kalbėdama apie spektaklį, spektaklio režisierė Ieva Stundžytė sako: „Archetipinis moters paveikslas visą laiką persekiojo mane, ir atėjo tas laikas, kai aš jaučiu, kad apie tai reikia kalbėti. (...) Man šis spektaklis visų pirma yra apie aktorę. Tai, kad aktorės patirtys - bendražmogiškos, yra natūralu. Kurdama vaidmenį tu neišvengi savo patirčių."

Pasak režisierės, spektaklio kūrimas vyko keletu etapų: „Buvo sukurtas pirminis karkasas, jis buvo plečiamas. Labai daug priklausė ir nuo pačių aktorių. Jei būtų kitos aktorės, galbūt ir pjesės dramaturginė linija atrodytų dar kitaip. Vadinamasis komandos derinimas vyko ir intuityviai, ir daug apie tai galvojau, tariausi su savimi ir kitais - žiūrėjau į tai atsakingai, bet lengvai. Man vis dėlto labai svarbi tam tikra komandos dermė. Tai nereiškia, kad aktorės yra geriausios draugės, tačiau tai reiškia, kad jos - tinkamos partnerės viena kitai scenoje."

„Ofelijos" - tai spektaklis-laboratorija, kuriame neatsiejamai susipina provokacijos ir išpažintys, išorė, paviršius ir vidinė, neretai užslėpta asmeninė gelmė, galiausiai, skausmas - bet visa tai patirti būtina bandant sąžiningai ieškoti atsakymų į esminius aktorystės klausimus. Šis spektaklis ne tik klausia, kas yra aktorė, kas yra moteris, kur pasibaigia viena ir prasideda kita, bet kartu ir formuoja esminį ne tik teatro, bet ir viso gyvenimo prasmės klausimą.

BERNARDINAI.LT

Anonsai