Regina Arbačiauskaitė: žymių moterų vaidmuo

2012 04 16 Menų faktūra

aA

Balandžio 23 d., pirmadienį, 18 val. Lietuvos teatro sąjungoje (Teatro g. 8, Vilnius) įvyks teatro ir kino aktorės Reginos Arbačiauskaitės kūrybos vakaras. Jo metu žinoma aktorė pristatys monospektaklį pagal Roko Flicko istorinius monologus apie Lietuvos moteris „Karalienė Morta". Spektaklio režisierius Algimantas Armonas, kompozitorius  Gintaras  Kizevičius. Įėjimas nemokamas.

Papasakokite, kaip gimė istorinio spektaklio apie karalienę Mortą idėja?

Per savo kūrybinę biografiją vaidinau įvairias moteris. Jų priskaičiuočiau ne taip ir mažai. Ir toliau godžiai  ieškau  vaidmens  skaitydama  romaną, pjesę, žiūrėdama spektaklį ar filmą. Karalienės Mortos vaidmuo gimė namuose, diskutuojant su savo vyru apie Lietuvos istorinę  praeitį, ypač  apie  mūsų tautos žymias asmenybes - moteris, jų vaidmenį valstybės gyvenime. Įsitikinome, kad net  ir  senovės baltų  lietuvių visuomenėje  būta  iškilių  moterų. Vyrui kilo sumanymas  parašyti  istorinę  tiesą  apie  karalienę  Mortą, kunigaikštienę  Oną (Vytautienę) ir Vinco Kudirkos mylimąją Valeriją. Šios  moterys  stovėjo šalia savo vyrų - iškilių  asmenybių  sunkiausiais  lietuvių  tautos  istorijos  periodais. Ir  neteisinga  būtų  manyti, kad  nedarė  jiems  vienokios  ar  kitokios  įtakos. Taip ir  atsirado  ši  vieno veiksmo, trijų  paveikslų  istorinė  drama. Ji  buvo  parašyta  sutinkant  Lietuvos  vardo  paminėjimo tūkstantmetį.

Kokia Jūsų kuriama karalienė?

Mortos  tragizmas - iš begalinės meilės savo  tautai ir iš tikėjimo vyro, karaliaus Mindaugo  kuriama  Lietuvos  valstybe ir tuo pačiu nusivylimas matant pražūtingą savųjų nesantaiką. Morta gyveno labai sudėtingu Lietuvai  laikotarpiu. Tai XIII  a. vidurio centralizuotos  Lietuvos  valstybės  kūrimosi epocha. Šalies viduje ir veikiant  išorės faktoriams vyko sąmokslas, pagaliau  ir  Mindaugas, ne  taip seniai priėmęs krikštą, atvirai stojo į kovą prieš ordiną. Štai  tokiomis  aplinkybėmis  Morta  reiškėsi  kaip  karalienė ir Mindaugo bendražygė, dalyvaujanti valstybės  politiniame  gyvenime, patarianti  ir  turinti  savo  nuomonę. Kronikininkai,  minėdami  to  meto  įvykius  ir  karaliaus  Mindaugo  veiklą, neapeidavo ir karalienės  Mortos  vaidmens. Gal per daug  nukrypau į  istoriją, bet  tik todėl, kad šiek tiek  stebina nenoras pasididžiuoti savo tautos iškiliomis  moterimis. Nesuklysiu pasakius, kad karalienė Morta verta įamžinimo ne tik literatūroje, kine, dailėje, teatro veikaluose. Ji  verta  įamžinančio paminklo  senojoje  sostinėje, Vilniuje.

Kaip manote, kodėl šiandienos Lietuvos scenoje reta lietuvių autorių dramaturgijos?

Reikia  manyti, kad daroma viskas, kas mūsų jėgoms. Skatinami įvairiais konkursais jaunieji  dramaturgai gyvena savo laiko temomis. Džiugu, kad yra lietuviškos dramaturgijos festivalis „Versmė". Kita vertus, jei rašančius domina valstybės interesų, tautos savasties, jos išlikimo  klausimai, dar turi atsirasti  režisierius, aktoriai, kuriuos tai jaudintų. Sukrečiantys  spektakliai, kaip  ir  knygos  ar  kiti  kūriniai,  negimsta  kasdien. Tai  turi  susikaupti, labai  jau  įsiskaudėti. Belieka  laukti  savojo  Shakespeare´o...

Keliais žodžiais, ko gali tikėtis žiūrovai Jūsų monospektaklyje?

Į šį literatūrinį sumanymą nežiūriu vien kaip į galimybę užpildyti savo kaip aktorės kūrybinę tuštumą. Tiesiog jaučiu poreikį rimto ir nuoširdaus aktorinio kalbėjimo. Labai tikiuosi jis bus įdomus žiūrovams.

LTS inf.

Anonsai