Klaipėdos dramos teatras - Vilniuje

2010 11 05 lrytas.lt, 2010 11 05

aA

Rudens pabaigoje Klaipėdos dramos teatras svečiuosis Vilniuje. Lapkričio 30 d. 18 val. Nacionalinio dramos teatro (Gedimino pr. 4) Didžiojoje salėje klaipėdiečiai vilniečiams parodys premjerinį spektaklį, jau spėjusį laimėti daugybę prizų - J.Vaitkaus režisuotą G.Grajausko dviejų dalių tragikomediją „Mergaitė, kurios bijojo Dievas".

Režisierius Jonas Vaitkus - viena ryškiausių asmenybių Lietuvos teatro scenoje. Tai vienas tų retų režisierių - grandų, sugebančių „iš muzikos, dailės, ritmikos, plastikos, žmogaus balso ir paties žmogaus, ir spalvų, ir architektūros" sutverti ištisą savo pasaulį - drąsų, neretai atvirai maištingą, o kartu subtiliai jautrų ir filigraniškai niuansuotą. Ne vienas J. Vaitkaus spektaklis jau tapęs legendiniu, jo kūryba svarstoma ir analizuojama teatrologų, prieš keletą metų išleista solidžios apimties monografija (Daiva Šabasevičienė. „Teatro piligrimas. Režisieriaus Jono Vaitkaus kūrybos kontūrai". Vilnius, „Krantai", 2008). Tarp J. Vaitkaus mokytinių - gausybė žinomų Lietuvos aktorių bei režisierių: Saulius Balandis, Arūnas Sakalauskas. Gintaras Varnas, Dalia Michelevičiūtė.

Klaipėdietis rašytojas Gintaras Grajauskas - poetas, dramaturgas, eseistas. Lietuvoje išleidęs 11 knygų, 2000-aisiais metais tapęs iki šiol jauniausiu „Poezijos pavasario" laureatu. G. Grajausko knygos išleistos ir Švedijoje, Vokietijoje, Lenkijoje, Prancūzijoje, Italijoje, Islandijoje. Pastaraisiais metais G. Grajauskas vis labiau sieja savo gyvenimą su teatru - rašo ir verčia pjeses, dirba Klaipėdos dramos teatro literatūrinės dalies vedėju.

G. Grajausko pjesė „Mergaitė, kurios bijojo Dievas" dar nepasiekusi scenos jau turėjo savo turiningą istoriją. Pjesė G.Grajauskui 2007-aisiais pelnė laurus Nacionalinės dramaturgijos konkurse „Versmė", o 2008-aisiais - „Auksinį scenos kryžių" už geriausią nacionalinę dramaturgiją, tačiau iki šiol scenoje pastatyta taip ir nebuvo... Kodėl? Priežasčių, matyt, ne viena. Teatrologė Aušra Martišiūtė savo straipsnyje „Dramaturgas, kurio bijojo teatras" („Metai", 2009 Nr.1) rašo: „G. Grajausko dramaturgija efektingai pasuko tradicijos - istorinės dramos - atnaujinimo linkme. Tai sukelia nuostabą ir susižavėjimą skaitytojui, tačiau suglumina teatrą, kuris savo kūrybinių priemonių arsenale neranda G. Grajausko pjesei reikalingo teatro kalbos kodo, kuris pjesės tekstą paverstų patraukliu spektakliu. Kūrybiškai parašytas tekstas teatrui reikalauja adekvataus teatro kūrybos atsako. Galbūt čia ir slypi baimės šaltinis?"

„Mergaitė, kurios bijojo Dievas", tapusi spektakliu, ir toliau šluojasi apdovanojimus. Šių metų spalio 1-8 dienomis Lietuvos nacionaliniame dramos teatre vykusio nacionalinės dramaturgijos festivalio „Versmė 2010" programoje buvo parodyta dešimt nacionalinės dramaturgijos pastatymų, kuriuos pristatė Vilniaus, Kauno, Klaipėdos, Panevėžio, Šiaulių ir Alytaus dramos teatrai. Klaipėdiečių spektaklis pelnė daugiausiai apdovanojimų - laimėjo net keturiose nominacijose.

Geriausiu festivalio dramaturgu pripažintas Gintaras Grajauskas, geriausiu režisieriumi - Jonas Vaitkus, geriausiu aktoriumi išrinktas Vytautas Anužis, sukūręs Piršlio, Generalinio ir Gydytojo vaidmenis spektaklyje „Mergaitė, kurios bijojo Dievas", o geriausiu dailininku - spektaklio scenovaizdį sukūręs Artūras Šimonis.

Minint legendinės režisierės 70-metį, šių metų spalį Varėnoje vyko pirmasis Dalios Tamulevičiūtės vardo profesionalių teatrų festivalis, kurio metu buvo suvaidinti devyni įvairių šalies teatrų spektakliai. Ir čia klaipėdiečių spektaklis pelnė daugiausia apdovanojimų: „Mergaitė, kurios bijojo Dievas" žiūrovų buvo išrinkta geriausiu spektakliu, geriausiu aktoriumi išrinktas Vytautas Anužis, „Ryškiausio debiuto" nominacija įvertinta Monika Vaičiulytė, spektaklyje sukūrusi Marijos vaidmenį, o aktorius Edvardas Brazys už Sanitaro vaidmenį apdovanotas nominacijoje „Geriausias personažas be žodžių"

Pagrindinė pjesės „Mergaitė, kurios bijojo Dievas" herojė - Marija, pasakojanti savo nuotykingą ir nuotaikingą gyvenimą. Prisiminimų kaleidoskope keičiasi personažų galerija, pamažu įtraukdama žiūrovus į fantasmagorišką „tarsi-realybės" atmosferą. Viskas lyg ir labai realu bei atpažįstama - tiek sovietmečio vaikystės istorijos, kuriose pirmąkart iškyla Marijos dievinamo lėktuvų konstruktoriaus Antano Gustaičio figūra, tiek šaržuota nuvorišų - „naujųjų lietuvių" buitis. Tačiau ši atpažįstama realybė - kiek pasislinkusi, prisodrinta detalių, verčiančių suklusti, išplaunančių ribas tarp tikrovės ir sapno poetikos, tarp vizijų ir aktualijų. Kas iš tiesų vyksta? Marija - auka ar žudikė? Ką regime scenoje - vieno pamišimo istoriją, vartotojiškos visuomenės kritiką, trumpą Lietuvos - postsovietinės valstybės istorijos kursą? Ko gero, visa tai kartu - ir šį tą daugiau... Epizodiškai pasirodantis, tačiau „raktinis" pjesės „Mergaitė, kurios bijojo Dievas" personažas - aviakonstruktorius, lietuviškų lėktuvų ANBO (akronimas - Antanas Nori Būti Ore) kūrėjas Antanas Gustaitis (1898 - 1941). Jis tarsi lakmuso popierius, leidžiantis gyviesiems pasitikrinti dar tebelikusias savo gyvybės ir tikrumo promiles, vaizduotės ir kūrybos galias.

Teatro kritikas Ridas Viskauskas, recenzuodamas klaipėdiečių spektaklį („Literatūra ir menas", 2010 10 22), reziumuoja: „Spektaklis - įspūdingai „vaitkiškas", gerai sukaltas, kupinas energijos ir įsiūčio. (...) Režisieriaus, dramaturgo ir Klaipėdos dramos teatro aktorių susitikimas virto įsimenančiu rezultatu."

LRYTAS.LT

Anonsai