J.Vaitkus atkuria istorinę meilės legendą

2010 04 19 lzinios.lt, 2010 04 19

aA


Mindaugas Klusas

Ateinantį penktadienį ir sekmadienį režisierius Jonas Vaitkus Valstybiniame jaunimo teatre pristato premjerą "Barbora ir Žygimantas". Spektaklį įkvėpė išeivijos lietuvių rašytojo Jono Griniaus (1902-1980) pjesė "Gulbės giesmė".

"Tai poetinė drama apie du žmones. Kai tarp jų gyvena meilė - daugiau nieko ir nereikia", - į LŽ klausimą, kuo jį sudomino pjesė, atsakė režisierius. Lietuvių teatro metras teigė, jog istorinis Barboros ir Žygimanto duetas iki šiol skleidžia keistą aurą. "Galbūt todėl, kad šiuose žmonėse ruseno tikras jausmas. Tie tikri dalykai įveikia šimtmečių atstumus. Žygimantas ir Barbora paliko žymę, kuri neduoda ramybės, verčia vėl ir vėl grįžti prie jų" - sakė režisierius. Be to, J.Vaitkų skatino pagarba lietuviškai dramaturgijai, kurios nėra gausu. Pjesės autorius J.Grinius buvo žymus lietuvių literatūros tyrinėtojas, kritikas, rašytojas ir vienas pirmųjų lietuvių estetikos kūrėjų, dėstė Lietuvos bei užsienio universitetuose, 1944 metais pasitraukė į Vokietiją.

Verta dėmesio

1962 metais pasirodžiusią eiliuotą šešių veiksmų pjesę autorius iš pradžių rašė proza. Režisierius atkreipė dėmesį, kad į istorines asmenybes J.Griniaus pažvelgta kitaip, nei Juozo Grušo. "Pjesėje "Barbora Radvilaitė" gali atrasti J.Griniaus kūrinio atgarsių. Galbūt buvo jį skaitęs", - spėjo J.Vaitkus. "Gulbės giesmę" režisierius aptiko atsitiktinai - viešėdamas Čikagoje ir apsilankęs Stenley Balzeko muziejaus bibliotekoje. "Pasiėmiau, pradėjau skaityti ir pamačiau, kad verta dėmesio. Tada pasiūliau Jaunimo teatrui", - sakė jis. Mažiau žinomi tekstai kelia pagrįstą įtarimą: kažin, ar jie vykę? Tačiau J.Vaitkaus tai nėmaž nebaugino: "J.Griniaus teksto paprastume slypi daug žavesio. Kita vertus, teatre nėra itin svarbus tas "tikrasis", "grynasis" žodis. Jis daug nelemia", - aiškino J.Vaitkus. Išties, tai nebe pirmas kartas, kai režisierius susidomi, regis, didelės dramaturginės vertės neturinčia lietuviška pjese. 2008 metais Petro Vaičiūno "Patriotai" - kūrinys, kupinas moralizuojančių, tautinių idėjų, J.Vaitkaus rankose virto perliuku, kurį pamatyti susirenka pilnos salės žiūrovų. Dažnai režisieriai kamantinėjami, kuo aktualūs vieni ar kiti jų pasirinkti kūriniai. J.Vaitkaus to klausti neverta. Jo pastatymai Jaunimo teatre tarsi savaime virsta gyvenimo aktualija, kartais net aplenkia laiką. "Patriotai" tapo Lietuvos politinės scenos karikatūra, žiūrovai nesunkiai atpažįsta tikrus jos veikėjus. O spektaklyje "Ivona, Burgundo kunigaikštytė" J.Vaitkus šaržavo tautos nuvorišų, praturtėjusių paežerių kunigaikštukų gyvenimus. "Pagalvinis" vėl tapo aktualus po Kauno žudynių praėjusį rugsėjį, pedofilijos skandalo. Galbūt ir naujausias pastatymas, nors ir nukeliantis į istorinę praeitį, primins mums šiandieną?

Sujaudinti ir užgauti

Barboros vaidmenį spektaklyje atliks jaunosios kartos aktorė Severija Janušauskaitė, o Žygimanto - teatro vadovas, aktorius Algirdas Latėnas. Tarp pagrindinių vaidmenų atlikėjų nesunku įžvelgti amžiaus skirtumą. Gal toks režisieriaus pasirinkimas grįstas istoriniais faktais? "Ne, jie buvo vienmečiai, - nusijuokė J.Vaitkus. - Aktorystei tai neturi didelės reikšmės. Kartais net geriau, kai vyresni vaidina." Jis patvirtino kadaise sakytą savo mintį, kad aktorės S.Janušauskaitės laukia didelė ateitis. "Tik ji nėra labai matoma, mažai kur dalyvauja, "nesimėto" po serialus ir reklamas. Manau, Severija bus gera ir gili aktorė", - teigė teatro kūrėjas.

Karalienės Bonos vaidmeniui sukurti režisierius pasikvietė ilgametę teatro aktorę Kristiną Andrejauskaitę. Radvilų - Juodojo ir Rudojo -vaidmenis atliks aktoriai Vidas Petkevičius ir Kostas Smoriginas. Susitiksime ir su Gediminu Storpirščiu, jaunaisiais Dovydu Stončiumi, Emilija Latėnaite-Bieliauskiene, Egle Špokaite. Spektaklio dailininkas - Artūras Šimonis, kostiumus kuria Agnė Kuzmickaitė, o muziką - kompozitorius Bronius Kutavičius.

Paklaustas, ar yra tokia J.Vaitkaus teatro mokykla, saviti kūrybos principai, režisierius atsakė: "Negali juk kiekvienos pjesės traukti ant savojo kurpalio. Juk ne save eksponuoju, ne savo kliniką. Mėginu nuspėti autoriaus požiūrį: ką jis siūlo, kur jis veda? Man tai kur kas įdomiau." Svarbiausia, teigia režisierius, stengtis, kad spektakliai būtų gyvi, o ne "muziejiniai", kurie nejaudina ir neužgauna.

LZINIOS.LT

Anonsai