LNDT premjera - „Daktaras Aiskauda”

2009 10 26 Menų faktūra

aA

Lapkričio 8 dieną Lietuvos nacionalinis dramos teatras kviečia į premjerą, skirtą jauniesiems teatro žiūrovams. Tai - Kornejaus Čiukovskio „Daktaras Aiskauda". Knygą iš rusų kalbos vertė Danutė Čiurlionytė-Zubovienė, inscenizaciją parašė ir spektaklį režisavo Evaldas Jaras, scenografas Marijus Jacovskis, kostiumų dailininkė Jolanta Rimkutė, kompozitorius Martynas Bialobžeskis, choreografė Živilė Baikštytė.

Pasakojimai apie geraširdį žvėrelių gydytoją pasaulyje žinomi nuo XX a. antrojo dešimtmečio. Pirmasis šį personažą sugalvojo anglų rašytojas Hugh Johnas Loftingas (1886-1947), ir nuo to laiko daktaras Dolitlis - dažnas vaikų literatūros ir kinematografijos kūrinių svečias. Loftingas studijavo inžinerijos mokslus Jungtinėse Amerikos valstijose, Masačiusetso technologijos institute, o Pirmojo pasaulinio karo metu tarnavo Airijos batalione. Nenorėdamas savo vaikams rašyti apie kare patiriamus baisumus, jis sugalvojo daktarą Dolitlį, kuris moka susikalbėti su gyvūnais, ir į namus siuntė laiškus apie jo nuotykius. Pirmoji knygelė - „Pasakojimas apie daktarą Dolitlį: iki šiol nespausdinta istorija apie jo ypatingą gyvenimą namuose ir stulbinančias keliones po svečias šalis" - buvo išleista 1920 m., vėliau pasirodė knyga „Daktaro Dolitlio kelionės" (1922), pelniusi Loftingui prestižinį literatūrinį apdovanojimą -„Newbery" medalį. Vėliau buvo parašytos dar 8 knygos, o po rašytojo mirties išleisti dar du tomai, kuriuose rašytojo sūnus surinko iki tol neskelbtus trumpus apsakymus.

Istorijos apie daktarą Dolitlį ir jo bičiulius Lietuvos vaikams pažįstamos iš Prano Mašioto vertimų, kurie buvo leidžiami XX a. trečiajame dešimtmetyje Kaune - „Daktaras Dolitlis ir jo gyvuliai" (1929), „Daktaro Dolitlio plaukiojanti sala" (1930), „Daktaro Dolitlio didžiausioji kelionė" (1934).

Loftingo personažas įkvėpė žinomą rusų rašytoją bei vertėją Kornejų Čiukovskį (tikrasis vardas - Nikolajus Kornejčukovas, 1882-1969) sukurti dar vieną panašų personažą - daktarą Aiskaudą.

XX a. ketvirtajame dešimtmetyje daug laiko ir jėgų paskyręs meninio vertimo klausimams (1936 m. buvo išleista jo knyga „Vertimo menas"), Čiukovskis ir pats vertė daug vaikų literatūros kūrinių: jo dėka rusiškai prabilo Marko Twaino, Oscaro Wilde´o, Rudyardo Kiplingo herojai, o kai kuriuos veikalus jis tiesiog perpasakodavo. Įdomus jo sumanymas - XX a. septintajame dešimtmetyje sumanyti Biblijos pasakojimai vaikams, ir čia jam padėjo daugelis rašytojų ir literatūros žinovų. Knygos rengimas buvo itin sunkus dėl neigiamo sovietų valdžios požiūrio į religiją - 1968-aisiais išleistos knygos „Babilono bokštas ir kitos senovės legendos" tiražas buvo sovietų valdžios sunaikintas, o knyga skaitytoją pasiekė tik 1990 m.

Kitoks Čiukovskio sugalvoto personažo - daktaro Aiskaudos - likimas. Pirmiausiai jis pasirodė eiliuotuose pasakojimuose. Pats Čiukovskis sakė, kad sukurti šį herojų jį paskatino pažintis su Vilniuje gyvenusiu žinomu žydų gydytoju ir visuomenės veikėju Cemachu Šabadu - lankydamasis Vilniuje 1905 ir 1912 m., rašytojas buvo apsistojęs jo namuose.

Taip pat pasakojama, kad prie pagrindinių Čiukovskio istorijos apie daktarą Aiskaudą personažų sukūrimo prisidėjo ir dailininkas Mstislavas Dobužinskis. 1924 m. rudenį Dobužinskis su Čiukovskiu vaikščiojo Sankt Peterburge Barmalėjaus gatve ir svarstė, kas buvo tas Barmalėjus. Dobužinskis pradėjo fantazuoti: „Tai buvo plėšikas, garsus piratas su trikampe skrybėle ir štai tokiais ūsais". Nupiešęs baisų plėšiką, dailininkas pasiūlė rašytojui sukurti apie jį pasaką, kurioje iškart atsirado ir teigiamas herojus - daktaras Aiskauda. Jis skrenda virš Afrikos lėktuvu ir nuo žmogėdros Barmalėjaus išgelbsti Tanią ir Vanią, kurie pabėgo į Afriką nepaisydami tėvų draudimo. Pasaka apie Barmalėjų buvo išleista 1925 m., kiek vėliau pasirodė atskira eiliuota pasaka „Aiskauda" - čia gerasis daktaras, gavęs Hipopotamo telegramą, ant banginio nugaros vyksta gydyti žvėrelių į Afriką ir pagydo juos šokoladu ir gogoliu-mogoliu.

1936 m. buvo išleista dar viena Kornejaus Čiukovskio knyga „Daktaras Aiskauda", kurioje nurodyta: „Pagal Hugh Loftingą".

Daktaro Aiskaudos nuotykiai ne kartą buvo pasakojami teatro scenoje ir kino ekrane; Lietuvoje ypač populiarus iki šiol rodomas Igorio Morozovo baletas „Daktaras Aiskauda", o sovietiniais laikais apie žvėrelių gydytojo nuotykius buvo sukurtas ne vienas animacinis filmas.


 

Kornejus Čiukovskis: Kaip aš parašiau pasaką „Daktaras Aiskauda".

Parašiau aš ją labai, labai seniai. O sugalvojau ją parašyti, nes buvau pažįstamas su daktaru Aiskauda, kuris gyveno Vilniuje. Jo pavardė - daktaras Šabadas. Tai buvo pats geriausias žmogus, kokį tik man yra tekę sutikti. Varguolių vaikus jis gydė veltui. Būdavo, ateina pas jį liesutė mergaitė, jis jai ir sako:

- Tu nori, kad išrašyčiau tau receptą? Ne, tau padės pienas, ateik pas mane kas rytą, ir gausi dvi stiklines pieno.

Rytais matydavau, kaip prie jo namų rikiuodavosi eilė. Vaikai ne tik patys eidavo pas jį, bet atnešdavo ir sergančius gyvūnus. Tad aš ir pagalvojau - būtų nuostabu parašyti apie tokį gerą daktarą pasaką.

Daktaras Šabadas, žinoma, nevyko į Afriką - aš išgalvojau, esą jis ten susitiko piktą plėšiką Barmalėjų.

Gėda prisipažinti, bet aš pats kartais mėgstu pažaisti su žvėrimis - netgi jei jie netikri. Mano kambaryje yra kengūra ir nuostabus liūtas - tikras mano draugas. Šis liūtas ypatingas. Jis išsižioja ir angliškai sako: „Aš labai myliu vaikus, r-r-r...". Paskiau jis taria: „Aš esu džiunglių valdovas, bet esu geras liūtas". Vaikams patinka geri žvėrys. Štai tokiems vaikams aš ir parašiau savo pasaką. (1967)

 



Spektaklyje vaidina Robertas Balčiūnas, Remigijus Bučius, Algirdas Dainavičius, Rimantas Giedraitis, Algirdas Gradauskas, Marius Jampolskis, Jurga Kalvaitytė, Donata Kielaitė, Vitalija Mockevičiūtė, Miglė Polikevičiūtė, Šarūnas Puidokas, Arūnas Sakalauskas, Arūnas Smailys, Raminta Verseckaitė, Arūnas Vozbutas.

Parengė Daiva Šabasevičienė

 

Anonsai