Karantino šokis

Gintarė Masteikaitė 2020 05 24 LRT radijo laida „Kultūros savaitė“, LRT.lt
Lietuvos šokio informacijos centro vadovė Gintarė Masteikaitė. E.Blaževič nuotrauka iš LRT.lt
Lietuvos šokio informacijos centro vadovė Gintarė Masteikaitė. E.Blaževič nuotrauka iš LRT.lt

aA

Darbo knygoje nuo kovo 12 dienos iki dabar - vos keletas įrašų. Ne todėl, kad nieko nevyko, priešingai, situacija taip greitai keitėsi, kad tiesiog neliko laiko ir prasmės ką nors planuoti ir užsirašinėti. 

Likus kelioms dienoms iki karantino paskelbimo pradžios, buvau grįžusi iš Miunchene vykusios Vokietijos šiuolaikinio šokio platformos. Gali būti, kad tai buvo paskutinis tarptautinis šiuolaikinio šokio renginys šiais metais Europoje. Mano planuose iki vasaros pradžios jau buvo numatytos mažiausiai šešios darbinės kelionės, kurias sieja pagrindinis tikslas - pristatyti Lietuvos šiuolaikinį šokį, skatinti tarptautiškumą, eksportą ir bendradarbiavimo galimybes.

Paklausite, kodėl tai svarbu? Menas, kaip ir verslas, geba užsidirbti. Viena užsidirbimo galimybių yra tampriai susijusi su aktyvia veikla tarptautinėse rinkose. Pagrindiniai Lietuvos nepriklausomi šokio ir teatro atstovai savo kūrybines ir edukacines veiklas Lietuvoje vykdo dėka gastrolių visame pasaulyje. Turime ir tokių teatrų, kurie išgyvena tik todėl, kad yra labai vertinami ir graibstomi užsienio festivalių. O ir mūsų žiūrovai, kartais ir kritikai labiau linkę vertinti tuos, kurie buvo pastebėti ar apdovanoti užsienyje.

Paskelbus pandemiją scenos meno sritis sustojo visiškai.

Atšaukti visi šokio ir scenos meno festivaliai, tarptautinės mugės, premjeros, repeticijos, nežinomam laikotarpiui užsidarė teatrų durys. Nemažai aktorių ir šokėjų užstrigo svetimose šalyse, svetimuose ar savuose butuose, mažuose kambarėliuose, be galimybės repetuoti ir užsiimti kūrybine veikla. Puikus pavyzdys - Kauno šokio teatras „Aura“. Dalis šokėjų prieš uždarant visas sienas spėjo išvykti į savo gimtąsias šalis. Kada jie galės grįžti į Kauną ir pradėti dirbti - didelis ir opus klausimas, neduodantis miegoti teatro vadovei Birutei Letukaitei.

Lietuvos kūrėjai prarado mažiausiai 300 spektaklių, koncertų visame pasaulyje. Kiek susitikimų su žiūrovais prarasta Lietuvoje, parodys laikas ir, galbūt, Lietuvos statistikos departamentas, jei darbuotojui, atsakingam už kultūros sektoriaus duomenų rinkimą, padidins etato dalį, kuri dabar siekia vos ketvirtį.

Trečiadienį (gegužės 20-ąją, - LRT.lt) dienos šviesą išvydo viso kultūros sektoriaus ilgai lauktas renginių kalendorius. Šis tikrai didžiulę vertę turintis planas teikia vilties, kad vasara (kuri paprastai nėra intensyviausias darbo sezonas) padės atkurti prarastą ryšį tarp atlikėjų ir žiūrovų. Gerokai nukraujavusiam scenos meno sektoriui bus suteikta galimybė nors šiek tiek atsistoti ant kojų. Didžiausios viltys dedamos į lauko renginius. Renginių organizavimas uždarose erdvėse labiau susijęs su didžiuliais nuostoliais, o ne su kokia nors finansine nauda. Dar iki dabar nelabai aišku, kaip scenos meno sritys pritaikys savo turimus kūrinius prie esamų saugos reikalavimų. Didžiausias galvos skausmas - reikalavimai laikytis atstumų tarp atlikėjų.

Gyvas dalyvavimas renginiuose skatina socializaciją. Socializacija skatina endorfinų gamybą, jie tiesiogiai susiję su fizinės ir emocinės būklės gerinimu. Galima daryti išvadą, kad aktyvus dalyvavimas kultūrinėse veiklose tiesiogiai susijęs su sveikatos išlaidų mažinimu. Pasauliniai pavyzdžiai rodo, kad artimoje ateityje vis dažniau bus išrašomas receptas ne vaistams, o bilietui į renginį. Norisi tikėti, kad kitą trečiadienį Vyriausybė pasakys stiprų TAIP ir menininkams nebereikės vietoje renginių organizuoti protesto akcijų.

Smogus pirmai panikos bangai ir nežinomybei, didelė bendruomenės dalis labai greitai prisitaikė ir, norėdami gero, atidarė visus savo archyvus, nėrė į skaitmeninę erdvę ir eksperimentus. Ne visos patirtys buvo sėkmingos, bet kitaip ir negali būti. Situacija neeilinė, niekas negalėjo pasakyti, kaip turėtume elgtis ir ko tikėtis.

Ačiū pandemijai, jos metu net kritikai ne tokie kritiški, tad nesėkmės bus greitai pamirštos.

Lietuvos šiuolaikinio šokio bendruomenė viena pirmųjų ne tik įsitraukė į skaitmeninius kūrybinius projektus, bet ir pakvietė visus kartu šokti. Puikus pavyzdys, sutraukęs tūkstančius žmonių, - šokio pusryčiai. Atrodo, kad uždraudus laisvai judėti atsivėrė netikėtos galimybės pasiekti naujus žiūrovus ir didinti kultūros paslaugų prieinamumą.

Šokėjų pasirodymai ir improvizacijos balkonuose, gatvėse, telefonų ekranuose ir kiemuose nuvilnijo nuo sostinės iki pajūrio. Šią savaitę oficialiai startavo Šiuolaikinio šokio asociacijos projektas „Kultūra už lango“. Jo metu Klaipėdos, Kauno ir Vilniaus gyventojai per savo namų langus arba laikydamiesi saugaus atstumo galbūt pirmą kartą išvys šiuolaikinio šokio spektaklį. Pažinti kuo daugiau meno formų labai svarbu, gal net ir privaloma.

Jau tris savaites kiekvieną darbo dieną 12 valandą prie Katedros praeiviai gali matyti šokančius ir garsiai dainuojančius žmones. Iniciatyva, gimusi šokėjų ir aktorių galvose, išgyvena tikrą evoliuciją. Prasidėjusi kaip akcija prieš valdžios požiūrį į kultūros sektorių, keičiantis bendrai situacijai, vystosi į meninį performansą. Naujausiomis žiniomis, daina ir šokis aikštėje turėtų skambėti neribotą laiką kaip priminimas, kad esam.

Lietuvos šokio informacijos centro vadovės Gintarės Masteikaitės komentaras skambėjo LRT RADIJO laidoje „Kultūros savaitė“.

LRT.lt

Komentarai