Radijo diskusija (2)

2019-10-08 menufaktura.lt
Iš kairės: Anastasija Dichtiar, Ieva Tumanovičiūtė, Jūratė Visockaitė, Karina Metrikytė, Kristina Steiblytė. Nuotrauka iš redakcijos archyvo
Iš kairės: Anastasija Dichtiar, Ieva Tumanovičiūtė, Jūratė Visockaitė, Karina Metrikytė, Kristina Steiblytė. Nuotrauka iš redakcijos archyvo

aA

Viena iš šio susitikimo inspiracijų – tai Scenos meno kritikų asociacijos viešas pareiškimas dėl stokojamo dėmesio meno kritiko profesijai. Kultūrinėje žiniasklaidoje buvo daug diskutuota apie menotyrininkų indėlio piniginę išraišką. Tačiau norėtųsi pažvelgti dar į vieną straipsnių kūrimo pusę, t. y. kultūrinės spaudos redaktorių atsakomybę formuojant scenos menų kritikos lauką. Menų spaustuvės Infotekoje laikinai įsikūrusioje „studijoje“ viešėjo: internetinio kultūros dienraščio ir spausdinto savaitraščio „7 meno dienos” redaktorė, teatrologė Ieva Tumanovičiūtė, kultūros žurnalo „Literatūra ir menas“ teatro, kino ir muzikos skyriaus redaktorė, teatro ir kino kritikė Jūratė Visockaitė, Lietuvos šokio informacijos centro projektų koordinatorė Anastasija Dichtiar ir teatrologė Kirstina Steiblytė. Diskusiją moderavo, įrašą parengė Karina Metrikytė.                                                                                                                                                             

Twine: Be a better creative

Komentarai
  • Numirti – nenumirštant

    Tarsi lipdydamas, tapydamas ar droždamas drauge su aktoriumi vaidmenį, Tuminas, man regis, dar ir kaip psichoanalitikas stengėsi perprasti paties aktoriaus charakterį, jo meninę prigimtį.

  • Pašlovinimai „Meno rakto“ ir „Teksto rakto“ laureatėms

    Scenos meno kritikų asociacija apdovanojo laureates: „Teksto raktas“ įteiktas teatrologei Rasai Vasinauskaitei, o „Meno raktas“ – prodiuserei Rusnei Kregždaitei. Publikuojame laudacijas.

  • Odė scenai: „Auksiniai scenos kryžiai“

    Laikui bėgant komisija turės būti kuo įvairesnė, nes toks yra ir šiuolaikinis teatras. Šiemet ekspertų darbo rezultatai susifokusavo į labai tradicinį teatro modelį ir jo suvokimą.

  • Menas yra taika

    Šiemet Tarptautinės teatro dienos žinią siunčia norvegų rašytojas, dramaturgas Jonas Fosse: „Karas ir menas yra tokios pat priešingybės, kaip karas ir taika. Menas yra taika“.

  • [i]Locus vulgaris[/i]

    Scenos menai viešosiose erdvėse gali ne tik burti miestiečių bendruomenes, bet ir dalyvauti miesto istorijos pasakojimo ir viešųjų erdvių simbolinių reikšmių steigime ar transformavime.

  • Iš mūsų vaidybų (XVII)

    Kaip statyti psichologines Zellerio pjeses, kai neveikia (nes neįtikina) nei aktoriaus ir personažo atstumas, nei atstumo nebuvimas? Ką vaidinti aktoriui, kai jo kuriamas personažas yra ligos paūmėjimas?

  • Režisierius ir laiko derva

    „Mamutų medžioklė“ – tai nėra filmas apie Jono Jurašo biografiją. Bet per kelis jo gyvenimo epizodus papasakota apie epochą ir jos nuodus, galbūt tebeveikiančius.

  • Apie vaikus, kurie drįsta neišpildyti lūkesčių

    Vilniuje stebėjome istorijas apie lūkesčiais iš kartos į kartą perduodamas traumas ir sprendimus tai nutraukti pačiu netinkamiausiu ir beprasmiškiausiu būdu.