„Mama Mia!“ arba 30 000 netikrų briliantų

2008 02 08

aA

Kotryna Zubaitė

Plakatas iš www.pelion-paths.gr
Vakar „Siemens“ arenoje įvyko, kaip skelbiama, visų laikų „populiariausio“ ir „sėkmingiausio“ miuziklo „Mama Mia!” lietuviškoji premjera. Dar praeitų metų gruodžio mėnesį organizatoriai pranešinėjo, kad parduota beveik pusė bilietų, kurių kainos – nuo 80 iki 190 Lt. Tačiau pirmasis vakaras nebuvo toks dosnus gerbėjais – aplink sukosi daugybė žymių verslininkų, dainininkų, muzikantų (suprask: „vipai“ su kvietimais), tačiau arena vis tik liko apytuštė.

Ta didžiulė erdvė ir buvo pirmasis renginio organizatorių apsiskaičiavimas – tuštuma – ne tik nuteikė nejaukiai, bet ir iš susirinkusios publikos atėmė galimybę matyti aktorių veidus, šokėjų judesius, scenos detales. Bet kas nedaro klaidų? Be to, juk suprantama, kad užmojai vėl buvo dideli ir užsidirbti iš renginio norėta padoriai. Kur jau ten pasitenkinsi keliais šimtais bilietų kokioje nors Kongresų rūmų salėje...

Teisybės dėlei reikia pasakyti, kad organizatoriai neapsimelavo – arenoje tikrai skambėjo ABBA muzika, ją atliko tikri britai, o kad pauzės tarp dainų neprailgtų ir aktoriai galėtų įkvėpti oro tarp šokio ir dainavimo – jos buvo įpintos į dailiai britiškai-meksikietišką serialą apie vieną moterį ir tris jos jaunystės vyrus. Ir ištekančią dukterį, kuri tiesiog negali eiti prie altoriaus nežinodama, kuris iš trijų yra jos tėvas.

Tarptautinės keliaujančios trupės laimingoji pora
Tačiau palikime organizatorius ramybėje. Gal jie matė miuziklo originalą Londone ir nusprendė, kad jei aktoriai pasirodys „Siemense“ su tokia pat jėga ir energija, jos tikrai pakaks ir keliems tūkstančiams žiūrovų uždegti. Net kai tie žiūrovai – lietuviai. Ir ką jūs manote? „Siemensas” eilinį kartą įrodė, kad čia negali vykti jokie teatrui artimesni renginiai, prie to mes pripratome. Bet eilinį kartą pakišo kiaulę britai. Apšaukę mūsų tautą „vienakojų lesbiečių šokėjų“ meka, jie patys nusprendė pasirodyti „mūsiškai“ – „viena koja“. Čia vertinant optimistiškai.

Bet gal britų per daug koneveikti nereikia. Gal jiems tiesiog netiko lietuviškas klimatas, nes jiems tarp šokio ir dainavimo oro reikėjo daugiau nei įprastai. Dialogų pauzės prailgo, šokis kažkur pasimetė, o jau garso kokybė tikrai privertė netikėti tuo, kad šalia scenos pasodinti gyvai grojo apie dešimt muzikantų. Jei būčiau trumparegė, guldyčiau galvą, kad iš 59 atvykusių trupės narių – nė vieno gyvai grojančio.

Tačiau, žinoma, britai muzikantai nekalti, kad garso kokybė buvo tokia prasta, jog sėdint tribūnoje daugiau girdėjosi džiaugsmingi šūksniai „Cheers“ iš BMW ložės nei „Chiquitita“ nuo scenos. Kai pirmosios dalies metu padori publika tik kraipė galvomis ir žvilgsniais maldavo garso režisierius susizgribti, antrai daliai susėdę žiūrovai darniai ir sinchroniškai krūptelėjo, nes ši dalis prasidėjo kone ausų būgnelius išsprogdinančiu garsu. Tačiau muzika vėl nurimo, lyriškai nupleveno, lyg tyčia – kad ABBA melodijų gerbėjams vėl tektų įtempti kaklus ir klausą.

Ir tuomet, kai jau net tie, kurie niekada nesilankė nė viename miuzikle Londone ir ėmė abejoti, ar tikrai Lietuvoje pirmą kartą apsilankė visų laikų sėkmingiausias miuziklas su „originalios sudėties“ trupe (nes Londono Prince of Wales teatre jis šiomis dienomis rodomas nuolatos, kaip ir Brodvėjuje), tuomet, kai skambėjo paskutinieji akordai, o tautiečiai mielaširdingai demonstravo lietuvišką svetingumą ir atsistoję plojo katučių, – staiga britams pavyko surasti mygtuką „ON“.

Ir nuolatinės Londone. Nuotraukos iš www.mamma-mia.com
Dvi valandas rodytą mėlynai-baltą Santorini spalvų scenovaizdį pakeitė blykčiojančios ABBA disko šviesos, scena prisipildė energija trykštančių šokėjų ir dainininkų, vyrukai kilojo moteriškaitės, tos plaikstėsi „super truper“ suknelėmis, pasiūtomis iš 400 metrų lykros ir padabintomis 30 000 netikrų briliantų (rankiniu būdu!)... Akimirksniu įkaito ir žiūrovai – snaudžiančių pensininkų minia pavirto šėlstančiais paaugliais, mintinai mokančiais visus žodžius... bet čia viskas ir baigėsi. Pasirodo, tai buvo paskutinė scena. Na, gerai, dar bisai. Trys dainos. Tokios pat puikios. „Back to good old disco“ – užvedančios, linksmos, pramoginės, kai aktoriai visai netikėtai ėmė ir pademonstravo, kad į profesionalią Londono sceną jie pateko ne atsitiktinai. O abejoti tuo turėjome ištisas dvi valandas.

Kaip byloja optimistiška mūsų optimistiškos liaudies patarlė „Viskas gerai, kas gerai baigiasi“ – koncertas baigėsi nuostabiai, publika šaukė „Bravo!”, aktoriai demonstravo lietuvių kalbos žinias („Labas Vilnius!“), tik bėda, kad tuo metu dalis nusivylusių žiūrovų jau grūmėsi eilėje prie savo paltų. Klausimas – ar jie atgaus viltį, kaip taip pat iš Londono kovo mėnesį atkeliaus „unikali atlikėjų komanda“ – „Stomp“. Rengia „Makrokoncertas“. Tuo metu „Stompai“ rodysis ir Londone, ir kituose pasaulio miestuose. Tik Londone pigiausi bilietai (25 svarai) net kiek pigesni nei pigiausieji Vilniuje (120 Lt). Galime rinktis.

Komentarai