Konferencijos „Profesionalaus meno sklaida Lietuvoje” rezoliucija

2006 07 12

aA

Eugene Delacroix „Laisvė, vedanti žmones”, 1830

 

 

Šių metų birželio 7 d. Lietuvos Seime vyko konferencija „Profesionalaus meno sklaida Lietuvoje“. Remiantis joje išsakytomis mintimis ir sudarius darbo grupę buvo parengta rezoliucija. Tai anaiptol nėra Žmogaus teisių deklaracija, bet ji galėtų prilygti 10 bilių dėl Kultūros nepriklausomybės. Šie norai taip suprantami užsienio kultūros valdininkams, kad net gerai, jog jų konferencijoje nebuvo. Joje, beje, nebuvo ir paskutines ministeriavimo dienas ėjusio Kultūros ministro. Bet tikėkimės, kad ši rezoliucija taps kelrodžiu naujajam kultūros ministrui ir programa dar bent penkiems jo pasekėjams.

Menų faktūra

Seimo Švietimo, mokslo ir kultūros komitetas

2006-06-07 Konferencijos

„PROFESIONALAUS MENO SKLAIDA LIETUVOJE“

Rezoliucija

Konferencija, aptarusi aktualiausius profesionalaus meno sklaidos Lietuvoje klausimus, teigia, kad kultūrą būtina ne tik laikyti strategine valstybės politikos sritimi ir nacionalinio saugumo garantu, bet ir užtikrinti jos prieinamumą visiems šalies gyventojams vadovaujantis Lietuvos kultūros politikos nuostatomis ir aiškiai nustatant jos įgyvendinimo prioritetus.
Konferencija nusprendė pasiūlyti Lietuvos Respublikos Vyriausybei:

I. BENDROSIOS NUOSTATOS

1. Keisti kultūros finansavimo tvarką įgyvendinant „rankos atstumo“ principą. Prie Kultūros ministerijos įsteigti instituciją Nacionalinę kultūros tarybą (mokėjimo agentūrą), kuri skirstytų biudžeto lėšas kultūrai, užsiimtų valstybės lėšų kultūrai panaudojimo efektyvumo tyrimais. Diegti „rankos atstumo“ principą regionuose per Regionines kultūros tarybas. Derinti Regioninių kultūros tarybų ir Nacionalinės kultūros tarybos sprendimus dėl teikiamų projektų finansavimo.

2. Užtikrinti, kad Kultūros ministerija vykdytų kultūros strategijos ir politikos formavimo funkcijas.

3. Įpareigoti Kultūros ministeriją kartu su Kultūros ir meno taryba aptarti rengiamą valstybės biudžeto projektą kultūros srityje.

4. Užtikrinti, kad Kultūros ministerijoje kiekviena profesionalaus meno sritis būtų kuruojama specialisto.

II. FINANSAVIMAS

1. Lietuvai įstojus į ES valstybės biudžetas ES finansavimo dėka padidėjo 20 proc.. Kultūra negali tiesiogiai pasinaudoti ES finansine parama, todėl jos finansavimas priklauso nuo valdžios institucijų politinės valios. Lietuvos valstybės biudžeto lėšos, skiriamos kultūrai, yra mažiausios ES šalyse. Būtina nuo 2007 metų ne mažiau kaip 20 proc. padidinti kultūros finansavimą iš valstybės biudžeto.

2. Būtina pereiti prie ilgalaikio (trimečio ar penkiamečio) kultūros finansavimo tęstiniams kultūriniams projektams, tokiems kaip festivaliai, tęstinės parodos ir kita.

3. Didinti biudžetinių įstaigų finansavimą, siekiant užtikrinti biudžetinėms įstaigoms keliamų programinių uždavinių vykdymą.

4. Peržiūrėjus ir įvertinus Kultūros ministerijos konkursinių programų aprėptį ir efektyvumą būtina didinti lėšas, skirstomas konkurso būdu kultūros institucijoms nepriklausomai nuo jų teisinės formos, sudarant sąlygas teisingai konkurencijai ir išlaikant pusiausvyrą remti tradiciškai vykstančius renginius ir naujas idėjas.

5. Padidinti lėšas visoms kultūros rėmimo programoms.

6. Priimti ir pradėti įgyvendinti Kultūros centrų modernizavimo programą.

7. Priimti ir pradėti įgyvendinti Muziejų modernizavimo programą.

8. Parengti tokias naujas programas:

1) profesionalaus meno sklaidos regionuose programą;
2) muziejų veiklos ir profesionaliosios dailės pristatymo programą;
3) šiuolaikinio šokio plėtros programą;
4) lietuviško ir nekomercinio kino sklaidos programą;
5) profesionalios scenos menams būtinos įrangos įsigijimo finansavimo programą;
6) programą, skirtą profesionalių scenos menų organizacijų, neturinčių savo patalpų, scenos nuomos išlaidoms iš dalies kompensuoti;
7) muzikos ir scenos kūrinių įrašų ir natų leidybos programą;
8) programą, skirtą su kultūra susijusių NVO administracijoms ir patalpoms iš dalies išlaikyti;
9) LRT biudžete numatyti savarankišką programą Lietuvoje vykstančių premjerų ir kitų kultūros naujovių fiksavimui ir transliavimui.

9. Užtikrinti, kad būtų laikomasi teisės aktuose numatytų lėšų paskirstymo terminų.

III. TEISINĖ BAZĖ

1. Lietuvos 2007-013 metų Europos Sąjungos struktūrinės paramos panaudojimo strategijos veiksmų programose įtvirtinti galimybę modernizuoti kultūros srities institucijas ir paslaugas, skatinti kūrybinių industrijų plėtrą.

2. Reformuoti Kultūros ir sporto rėmimo fondą (toliau – Fondas) atskiriant sportą ir kultūrą.

3. Keisti Kino įstatymą 2007 metais įsteigiant Nacionalinį kino centrą.

4. Tobulinti teisinę bazę, sudarant palankias sąlygas nevyriausybiniam sektoriui dalyvauti kultūros procesuose:

1) sudaryti teisines prielaidas iš dalies padengti NVO administracines išlaidas ir patalpų išlaikymą,
2) keisti kultūros srityje veikiančių atstovaujamųjų ir ekspertinių institucijų sudarymo principus taip, kad į jų veiklą būtų įtraukti viso kultūros proceso dalyvių atstovai.

5. Harmonizuoti teisinę bazę, kad būtų galima apjungti valstybės ir savivaldybių lėšas profesionalaus meno plėtrai ir sklaidai regionuose, nustatyti savivaldybės ir valstybės bendrojo finansavimo principus, pagal kuriuos valstybė lėšų skirtų tuo atveju, jeigu tam tiktą procentą skirs ir vietos valdžia.

6. Išanalizuoti ir įvertinti mokesčių sistemos bei viešųjų pirkimų tvarkos taikymo įgyvendinant kultūros ir meno projektus efektyvumą. Parengti reikalingas įstatymų pataisas:

1) keisti Pridėtinės vertės mokesčio įstatymo nuostatas 18 proc. PVM tarifą, taikomą užsienio atlikėjų teikiamoms paslaugoms, sumažinant iki 5 proc.,
2) keisti Pridėtinės vertės mokesčio įstatymo nuostatas 18 proc. PVM tarifą, taikomą meno kūriniams, sumažinant iki 5 proc.,
3) keisti Viešųjų pirkimų įstatymo nuostatas atsisakant viešųjų pirkimų principo taikymo menininko paslaugos pirkimui.

7. Parengti Biudžetinių įstaigų darbuotojų darbo apmokėjimo įstatymą. Nedelsiant pakeisti LR Vyriausybės 1993 m. liepos 8 d. nutarimo Nr. 511 1 priedą pakeliant kultūros ir meno darbuotojų minimalius ir maksimalius koeficientus.

8. Parengti Labdaros ir paramos įstatymo pataisas taip, kad paramos ar labdaros teikimas būtų naudingas paramos teikėjui.

9. Reformuoti paramos meno kūrėjams teikimo sistemą, įsteigti rentas meno kūrėjams.

10. Sukurti efektyvią biudžetinių įstaigų kultūros darbuotojų ir vadovų atestavimo sistemą. Nustatyti, kad Kultūros įstaigų vadovo vietai užimti ne rečiau kaip kas 5 metai būtų skelbiami vieši konkursai. Nustatyti kadencijas įstaigų vadovams.

11. Įtvirtinti teisės aktuose prievolę statant ar rekonstruojant viešuosius pastatus iš valstybės biudžeto skirti iki 5 proc. objekto sąmatos vertės profesionalaus meno kūrinių užsakymui ir eksponavimui viešojo pastato erdvėse.

 

Komentarai