Pasaulyje žinomas Karlsrūhės meno ir medijų technologijų centras (ZKM) lapkričio 20-22 d. kvietė į internetinį ateities scenarijų festivalį „Vairuoti žmogų“ (angl. Driving the Human). Jo programoje pristatyta ir lietuvio menininko Julijono Urbono kosminės architektūros vizija – „Planeta iš žmonių“. Su šiuo projektu kitąmet menininkas atstovaus Lietuvai 17-oje Venecijos architektūros bienalėje.
Nepaisant to, kad dėl koronaviruso architektūros bienalė buvo nukelta į 2021-uosius, J. Urbono idėja šiemet aktyviai pristatyta tarptautinei meno ir mokslo bendruomenei. Pavasarį menininko instaliacija eksponuota Edinburgo šiuolaikinio meno centre „Collective“. O šįkart apie kartu su meno, rezidencijų ir edukacijos centru „Rupert“ vykdomą projektą papasakota prestižinio meno centro ZKM festivalyje.
Festivalyje J. Urbonas pristatė nuotaikingą performansą „Repetuojant planetą iš žmonių“. Tam, kad pademonstruotų kartu su astrofizikos mokslininkais ne vienerius metus plėtojamą meno-mokslo studiją, menininkas pasitelkė keletą tėvų ir vaikų. Tėvams buvo patikėta imituoti nesvarumo būseną ir gravitacijos jėgas kosmose, o jų rankomis „skraidinami“ vaikai iliustravo ne tokią paprastą naujos alternatyvios planetos susiformavimo idėją. Tai į specifinę kosmoso vietą – vieną iš Lagranžo taškų – katapultuoti ir levituojantys žmonių kūnai, kurie, pasak J. Urbono, ilgainiui imtų traukti vienas kitą ir formuotis į vieną kosminį darinį. Tiesa, tam, kad jis prilygtų planetai, prireiktų tūkstantmečių ir kur kas daugiau žmonių.
Tokiu minties eksperimentu menininkas siekia atkreipti dėmesį į daugybę svarbių šiandienos klausimų, susijusių ne tik su architektūra, bet ir kitų disciplinų perkėlimu anapus Žemės. Ar egzistuoja kosminė tapatybė? Kas ir kaip formuoja kosmoso politiką? Dalį šių temų J. Urbonas festivalyje aptarė kartu su Lietuvos paviljono kuratoriumi, Karlsrūhės menų ir dizaino universiteto (HfG) rektoriumi Janu Boelenu. J. Urbonas teigia, kad gyvendami eschatologinėje (žmonijos baigties prognozių) eroje, sukūrėme kur kas daugiau apokaliptinių, nei išsigelbėjimo scenarijų, tarp kurių sena Nojaus arkos idėja perauga į kitų planetų kolonizavimo planus. Menininkas siūlo radikaliai kitokias kosminės vaizduotės pratybas. „Man įdomu buveinės be žmonių idėją apversti ir svarstyti, kaip veiktų žmonės be konkretaus arealo“, – sako J. Urbonas.
Menininko J. Urbono dalyvavimą festivalyje „Vairuoti žmogų“ parėmė Vilniaus miesto savivaldybė ir Lietuvos kultūros taryba. Be jo, šiame festivalyje dalyvavo ir 16-oje Venecijos architektūros bienalėje „Pelkių mokyklos“ projektą pristatę menininkai Gediminas ir Nomeda Urbonai, žinomi meno teoretikai ir kuratoriai Hansas Ulrichas Obristas, Joanna Bourke, Cary´is Wolfe´as, Johnas Thackara, Richardas D. Wolffas, Michelis Bauwensas ir kt.
Daugiau nei tris dešimtmečius veikiantis Karlsrūhės meno ir medijų technologijų centras ne tik organizuoja parodas, simpoziumus ir tarpdisciplininius tyrimus, bet ir kaupia XX-XXI a. kūrinių bei dokumentų kolekciją, ypatingą dėmesį skirdamas skaitmeniniams ir elektroniniams menams. Į ZKM kolekciją įtrauktas ir 2009 m. sukurtas J. Urbono darbas iš instaliacijų serijos „Kalbančios durys“.
Šįkart festivalyje pristatyta projekto „Planeta iš žmonių“ idėja kitąmet Venecijoje veiks kaip fiktyvi kosminė programa, kurią įgyvendins menininko Julijono Urbono įkurta Lietuvos erdvės agentūra (angl. Lithuanian Space Agency). Šalies paviljoną pristato Lietuvos kultūros taryba ir Lietuvos Respublikos Kultūros ministerija, organizuoja meno, rezidencijų ir edukacijos centras „Rupert“.
Lietuvos erdvės agentūros informacija
