„Amžinybė ir viena diena“: pokalbiai prieš premjerą

2019 10 18 menufaktura.lt
Akimirka iš šokio operos „Amžinybė ir viena diena“ repeticijos, režisierius Itzikas Galili. Martyno Aleksos nuotrauka
Akimirka iš šokio operos „Amžinybė ir viena diena“ repeticijos, režisierius Itzikas Galili. Martyno Aleksos nuotrauka

aA

Spalio 25, 26 ir 27 dienomis LNOBT žiūrovus kviečia į premjerą - šokio operą „Amžinybė ir viena diena“. Spalio 21 ir 22 val. 18 val. teatre numatyti jau tradicija tapę atviri priešpremjeriniai susitikimai.

Pirmadienį, spalio 21 d. 18 val. LNOBT Raudonojoje fojė šokio gerbėjų lauks spektaklio „Amžinybė ir viena diena“ choreografas, scenografijos, kostiumų ir šviesų dailininkas Itzikas Galili. Susitikimą moderuos šio pastatymo dramaturgė, šokio kritikė ir prodiuserė Ingrida Gerbutavičiūtė. Pokalbis vyks anglų kalba.

„Jau 28 metus graviruoju save šiame pasaulyje. Sąmoningas ir išsigandęs, realizuoju savo gyvenimą. Aš mokausi. Mokslo esmė - nusigręžti nuo mokslo. Metai bėga pro šalį be jokio atsako. Svarbiausia - nieko taip ir neatrasti. Jaučiu, kaip mane užvaldo pasirodančių ir pranykstančių požeminių upių tėkmė. Savo kūrinius nešioju tarsi drabužius. Judesius iš oro ir kūno“, - sako choreografas I. Galili.

Izraelyje gimęs I. Galili šoko „Bat-Dor“, „Batsheva II“ ir „Batsheva“ trupėse. Ten pradėjo kurti ir pirmuosius choreografinius bandymus. Robertas Cohanas, „Batsheva“ meno patarėjas ir Londono šiuolaikinio šokio trupės meno vadovas, pakvietė jį dalyvauti tarptautiniuose Gulbenkiano profesionalių kompozitorių ir choreografų kursuose. 1990 m. „Gvanim“ choreografijos konkurse I. Galili spektaklis „Old Cartoon“ pelnė prizą už originalumą.

1991 m. persikėlęs į Nyderlandus, Amsterdame I. Galili įkūrė šokio trupę, kuri dirbo atskirų projektų principu. Prieštaringai vertinamas jo kūrinys „Drugelio efektas“ Groningeno tarptautiniame choreografų konkurse laimėjo publikos prizą. Tai buvo proveržio momentas, padėjęs kūrėjui pelnyti tarptautinį pripažinimą.

1997 m. Nyderlandų kultūros ministerija paskyrė jį naujos Groningeno šokių trupės meno vadovu. Taip atsirado „NND/Galili Dance“, kuri, jo vadovaujama vienuolika metų, išgarsėjo šokio meno pasaulyje. 2009 m. choreografas grįžo į Amsterdamą kaip miestui atstovaujančios šiuolaikinio šokio trupės „Dansgroep Amsterdam“ įkūrėjas ir meno vadovas.

Nuo 2011 m. I. Galili dirba kaip kviestinis choreografas. Nuo 2016 m. jis yra nepriklausomų choreografų platformos „Curtain Up“, kurią įkūrė ir remia Izraelio kultūros ir sporto ministerija, meno vadovas. 2018 m. tapęs Bostono šokio teatro patarėju šiuolaikinio repertuaro klausimais, I. Galili tiesia kūrybinius tiltus tarp Izraelio ir Bostono.

„Amžinybė ir viena diena“ - antrasis I. Galili spektaklis, rodomas LNOBT scenoje. Tai pasaulinė premjera, sukurta specialiai šiam teatrui. 2015 m. LNOBT vienaveiksmių baletų spektaklyje „Bolero+“ pristatė I. Galili vienaveiksmį baletą „Dalykai, kurių niekam nepasakojau“.

2019-2020 m. teatro sezoną I. Galili spektaklius taip pat rodo Štutgarto baletas, Nordhauzeno teatras ir „Gauthier Dance“ trupė Vokietijoje, Ciuricho baletas Šveicarijoje, Monrealio „Ballets Jazz“ trupė Kanadoje, Bostono šokio teatras, Tulsos baletas ir „Joffrey Ballet“ trupė JAV, Moravijos-Silezijos nacionalinis teatras Čekijoje ir „Punto de Inflexión“ trupė Meksikoje.

Antradienį, spalio 22 d. 18 val. LNOBT Raudonojoje fojė vyks susitikimas-diskusija „Baletas / Opera: jungties taškas?“ Diskusijoje dalyvaus LNOBT generalinis direktorius Jonas Sakalauskas, spektaklio „Amžinybė ir viena diena“ kompozitorė Rita Mačiliūnaitė, teatrologė Rima Jūraitė, šokėja, choreografė, šokio teatro „Padi Dapi Fish“ įkūrėja ir direktorė Agnija Šeiko-Sarulienė. Diskusiją moderuos šokio kritikas Helmutas Šabasevičius.

Choreografas I. Galili, paklaustas, kodėl užsimojo statyti ne įprastą šokio spektaklį, o šokio operą, teigė norėjęs pats save išspirti iš įprastos kūrybinio komforto zonos. Laukdami šio drąsaus eksperimento rezultato, padiskutuosime, kiek operos ir šiuolaikinio šokio žanrai yra atviri tarpdisciplininėms jungtims ir kaip šios jungtys lemia tradicinių scenos žanrų evoliuciją. Ar šokio opera pajėgi tapti nauju atspirties tašku tiek operos, tiek šiuolaikinio šokio ateičiai? Kokių žymiausių panašaus pobūdžio bandymų būta užsienio scenose? Ir pagaliau - kas garuoja ir kas komanduoja šio reto jungtinio žanro kūrybinėje virtuvėje?..

Įėjimas į premjerai skirtus susitikimus - laisvas.

Naujienos