100-ąjį sezoną Nacionalinė opera pasitinka be deramo džiaugsmo - tik nerimas ir iššūkiai

Violeta Beconienė 2019 08 10 LRT PLIUS laida „Kultūros diena“
Lietuvos nacionalinis operos ir baleto teatras. Nuotrauka iš LNOBT archyvo
Lietuvos nacionalinis operos ir baleto teatras. Nuotrauka iš LNOBT archyvo

aA

Gera ir bloga naujiena: neseniai Lietuvos nacionalinis operos ir baleto teatras (LNOBT) pradžiugino atnaujintu fontanu, tačiau netrukus pranešė niūrias prognozes - dėl lėšų stygiaus kitą sezoną gali tekti stabdyti teatro veiklą. Skubiai į šią žinią sureagavęs kultūros ministras sakė sieksiantis padėti ir patikino, kad neketinama uždaryti kultūros įstaigų.

„Manon“ pastatymui buvo skirta tik keturi tūkstančiai rublių, net mano, grafo, kostiumas buvo pasiūtas iš tarinės medžiagos“, - apie tokį nepriteklių operos teatre sovietmečiu kalbėjo šviesaus atminimo solistas, ilgametis teatro direktorius Virgilijus Noreika, prieš keletą metų duodamas interviu.

Laikai pasikeitė, tačiau prieš kelias savaites nuskambėjęs LNOBT vadovo Jono Sakalausko pareiškimas dėl katastrofiško lėšų trūkumo atskleidė kitokius teatro užkulisius.

„Manau, nacionalinis operos teatras negali dirbti „ekonominiu režimu“, jis veikia pasauliniame lygyje ir pasaulinėje rinkoje“, - teigė LNOBT direktorius.

 

Nuo pasaulio teatrų LNOBT gerokai atsilieka ne tik pagal kviečiamų režisierių, dirigentų ar solistų skaičių, bet ir finansavimu. Jis, lyginant su panašiais Europos teatrais, skiriasi maždaug trimis kartais.

Tačiau nepaisant sunkumų, naująjį sezoną teatras pasitinka penkiomis premjeromis, su kviestinėmis žvaigždėmis ir atnaujintu fontanu, kuriam, beje, skyrė 240 tūkst. eurų.

„Kultūros ministerija mato objektyvų lėšų trūkumą dėl kylančių finansinių išlaidų. Kita vertus, labai siekiame, kad įstaigos savo finansus valdytų atsakingai, galbūt perskirstytų išlaidas, patobulintų veiklas, siektų geresnės vadybos“, - teigė kultūros ministras Mindaugas Kvietkauskas.

Pasak LNOBT vadovo, planuojant veiklą kelerius metus į priekį skola svyruoja nuo 300 iki 700 tūkst. eurų, o 15 procentų sumažinus asignavimus valstybinėms įstaigoms, skola dar išaugo.

„Manau, repertuaro formavimo atžvilgiu vertėtų pasvarstyti, ar visos išlaidos tikrai nukreipiamos ten, kur jų labiausiai reikia“, - sakė kultūros ministras.

Per sezoną teatras parengia apie penkis premjerinius spektaklius, kviečia žymius statytojus, artistus. Tačiau matoma tendencija, kai pastatymai per sezoną parodomi vos kelis kartus. O juk vienas vidutiniškai kainuoja apie 300 tūkst. eurų.

„Suprantama, žiūrovų lankomumas yra tas lakmuso popierėlis, kuris ilgalaikėje perspektyvoje leidžia pasirinkti, kurį darbą rodyti dažniau, kurį - rečiau. Tik noriu pasakyti, kad neišvengsim spektaklių, kurie bus proginiai ir juos teks rodyti mažiau“, - sakė J. Sakalauskas.

 

Vis dėlto nėra suprantama, kodėl tokie spektakliai, kaip „Don Karlas“, „Sniego karalienė“ ar nepriklausomybės šimtmečiui skirta opera „Post Futurum“, buvo parodyti vos penketą kartų ir naujame sezone į repertuarą nepateko.

 

„Mūsų teatro 100-ojo sezono proga ir artėjant valstybinėms šventėms tikrai grįšime prie „Post Futurum“. Tiesiog taip sutapo, kad rengiamasi kitoms premjeroms ir nėra techninių galimybių jį parodyti“, - aiškino J. Sakalauskas.

Taip pat pridūrė, kad norint išspręsti kasdienes problemas ir pagerinti bendrą teatro situaciją, reikėtų apie 2 mln. eurų. Kitą sezoną teatras turi vieną mecenatą, o neseniai pristatė individualaus rėmimo programą ir taip tikisi gauti papildomų lėšų. Pritrūkus pinigų, vadovas sako pirmiausia tektų apriboti naujų spektaklių kūrimą.

„Nors lankomumas siekia 96 proc., kasmet kilstelime bilietų kainas. Vis dėlto manau, kad išnaudojome beveik visą potencialą uždirbti papildomų lėšų“, - teigė Nacionalinės operos vadovas.

Tad kas laukia Nacionalinio operos ir baleto teatro? Ar neteks, kaip prieš pusšimtį metų, taupyti scenos kostiumams? Tąsyk teatrą nuo krizės išgelbėjo finansų ministras Romualdas Sikorskis, aistringas operos mėgėjas. O kas padės teatrui šį kartą?

lrt.lt

Naujienos