Marius Ivaškevičius sulaukė kino garsenybės Aleksandro Sokurovo skambučio

Ramūnas Gerbutavičius 2018 01 24 lrytas.lt, 2018 01 24
Dramaturgas Marius Ivaškevičius.  Ramūno Danisevičiaus (lrytas.lt) nuotrauka
Dramaturgas Marius Ivaškevičius. Ramūno Danisevičiaus (lrytas.lt) nuotrauka

aA

Marius Ivaškevičius - vienas garsiausių lietuvių dramaturgų. Aleksandras Sokurovas - vienas žymiausių rusų kino režisierių. Jų bendras kūrinys dar šiais metais turėtų prabilti nuo Maskvos Nacijų teatro scenos.

44 metų M.Ivaškevičius neseniai sulaukė išties netikėto skambučio.  Dažnai legendiniu rusų kino režisieriumi pavadinamas 66 metų A.Sokurovas  lietuvių rašytjui pasiūlė parašyti pjesę. Lietuvis sutiko.

„Laukčiau fantazijos pagal Svetlanos Aleksijevič knygą „Cinko berniukai““ - tuomet Mariui ištarė A.Sokurovas.

Nors A.Sokurovas pasaulyje garsėja tokiais savo filmais kaip  „Frankofonija“, „Molochas“, „Faustas“, „Jautis“, tačiau teatre jis irgi  ne naujokas - jam teko ragauti tiek teatro aktoriaus, tiek režisieriaus  duonos.

Suteikė visišką laisvę

„Cinko berniukai“ - Nobelio literatūros premijos laureatės S.Aleksijevič knyga apie jaunuolius, patekusius į karo sūkurį svetimoje šalyje,  priverstus kovoti su civiliais jos gyventojais, išduotus savo valstybės.

Remdamasi karo dalyvių atsiminimais, pokalbiais su žuvusių ir suluošintų  karių motinomis, rašytoja rūsčiai ir įtaigiai papasakojo apie nežmonišką  karo prigimtį ir jo aukų artimųjų skausmą.

Tai knyga apie karą, kuris buvo nematomas ir slepiamas nuo liaudies -  apie sovietų karą Afganistane. Apie jį žmonės galėjo numanyti tik iš  cinko karstų, siunčiamų iš negirdėtos neregėtos šalies.

„A.Sokurovas nusprendė pastatyti spektaklį pagal „Cinko berniukus“, -  „Lietuvos rytui“ pasakojo M.Ivaškevičius. - Iš pradžių jis lyg ir pats  norėjo pritaikyti knygos tekstą scenai, bet galiausiai nutarė kreiptis į  dramaturgą.

Režisierius man išdėstė vizualinį piešinį, kaip jis įsivaizduoja vaizdą  scenoje. Bet išsyk pareiškė, kad aš nekreipčiau dėmesio į jo vizijas ir  dirbčiau laisvai, nevaržomas jokių išankstinių požiūrių.“

Planuoja vykti į Minską

Šiuo metu M.Ivaškevičius analizuoja S.Aleksijevič „Cinko berniukus“,  ieško santykių tarp herojų, konstruoja sceninės istorijos apmatus.

Dramaturgas tikėjosi susitikti ir su S.Aleksijevič, kuri po Naujųjų metų  turėjo atvykti į Vilnių pažiūrėti Eimunto Nekrošiaus spektaklio „Cinkas“. Tačiau planuotas susitikimas neįvyko, nes Nobelio premijos laureatė dėl  ligos negalėjo atvykti į Lietuvą.

„Su S.Aleksijevič kalbėjausi telefonu, bet tas trumpas pokalbis  nenumalšino noro susitikti su „Cinko berniukų“ autore, tad planuoju  nuvykti pas ją į svečius Minske“, - sakė M.Ivaškevičius.

A.Sokurovas dramaturgo neskatina kuo greičiau pateikti pjesę - kaip tik ragina dirbti laisvai ir pjesei skirti tiek laiko, kiek tik prireiks.

Tačiau spektaklio prodiuseriai - kiek reiklesni. Jie ruošiasi premjerą Nacijų teatre, kuriame yra dirbęs ir E.Nekrošius, pristatyti šių metų  lapkritį. Tad pjesės norėtų jau vasarą.

Rašo rusų kalba

M.Ivaškevičius pjesę pagal S.Aleksijevič knygą rašo rusų kalba. Tai bus  ne pirmasis ne gimtąja lietuvių kalba parašytas jo kūrinys. Prieš keletą  metų dramaturgas rusiškai parašė pjesę apie Levo Tolstojaus gyvenimą ir  kūrybą „Rusiškas romanas“.

„Pjesės parašymas rusų kalba man buvo tam tikras iššūkis, bet aš juos  mėgstu. Tarkime, rašydamas „Madagaskarą“ nusprendžiau apsunkinti sau  sąlygas ir sumaniau rašyti neegzistuojančia kalba, arba - stilizuota  tarpukario lietuvių kalba. Kartais sau išsikeli didesnį iššūkį, nei gali  įveikti, bet tai tampa varikliu“, - kalbėjo M.Ivaškevičius.

M.Ivaškevičiaus „Rusišką romaną“ Vladimiro Majakovskio teatre 2016-aisiais pastatė Rusijoje dirbantis lietuvių režisierius Mindaugas Karbauskis.

Prieš tai jis šiame Rusijos sostinės teatre buvo pastatęs M.Ivaškevičiaus  pjesę „Kantas“ apie filosofą Immanuelį Kantą, o pernai - garsiąją  lietuvio pjesę „Išvarymas“, kurią Lietuvoje yra režisavęs ir Oskaras  Koršunovas.

Stumia artimas vertybes

M.Ivaškevičius yra bendradarbiavęs ir su šiuo metu Maskvoje namų arešto  sąlygomis gyvenančiu Kirilu Serebrenikovu. Šis garsus rusų režisierius Latvijos nacionaliniame dramos teatre pernai pastatė lietuvio „Artimą  miestą“.

„Artimame mieste“ gyvena didis, labai rimto lygio dramaturgas  M.Ivaškevičius, su kuriuo labai seniai norėjau padirbėti. Laikau jį ypač  talentingu dramaturgu. Prieš keletą metų jis parašė pjesę „Artimas  miestas“, o Latvijos nacionaliniam teatrui padarė naują jos versiją“, - tuomet kalbėjo K.Serebrenikovas.

2005 metais parašytas „Artimas miestas“ - dažniausiai užsienyje statoma  M.Ivaškevičiaus pjesė. Ją yra matę žiūrovai Anglijoje, JAV, Italijoje,  Prancūzijoje, Rusijoje, net ir Naujojoje Zelandijoje.

Ar tai, kad pastaraisiais metais gana aktyviai bendradarbiauja su ne tik Ukrainos atžvilgiu agresyviai nusiteikusios Rusijos teatrais,  M.Ivaškevičiui nekelia nepatogumo jausmo?

„Priėmiau sprendimą, kad geriau dalyvauti ten, bandant į tą šalį stumti  man artimas vertybes, nei užtrenkti duris ir laukti, kas iš ten atsiris.

Su žmonėmis, kurie toje šalyje kolaboruoja su valdžia, nereikia turėti  nieko bendra. Jei sakytum, kad neturėsi nieko bendra su Rusija, nes ji  yra blogis, tai reikštų palikti vienus tuos Rusijos žmones, kurie yra  opozicijoje ir savo tėvynėje laikomi „tautos priešais“.

Jei galima skleisti kitokią nuomonę ar menu daryti poveikį, tegu minimalų,  tai verta daryti pačioje Rusijoje, o ne pritarinėti iš Vilniaus ar Ukrainos“, - kalbėjo M.Ivaškevičius.

Naujienos