Pasiklausyti apie naują 78-ą sezoną Lietuvos nacionalinis dramos teatras pakvietė teatro vestibiulyje, prieš didelį ištemptą tentą, informuojantį, kad už jo vis dar vyksta naujo nacionalinio SPA įrengimo darbai. Vestibiulyje girdėjosi statybų triukšmas. Taip teatras pristatė sezoną „Po tiesos mirties“.
„Atotrūkis tarp deklaracijų ir veiksmų, tarp pažadų ir darbų, tarp antraščių ir turinio kasdien didėja. Kas šiandien yra tiesa? Tai, kas sakoma ar tai, kas daroma? Tiesa yra viskas ir kartu tiesos nebėra niekur. Visi sezono spektakliai vienaip ar kitaip tirs tokias situacijas: tarp iliuzijos ir realybės, tarp nuomonės ir fakto, tarp pasakymo ir padarymo“, – sezono koncepciją paaiškino LNDT generalinis direktorius Martynas Budraitis. Žinia apie SPA įkūrimą, pasak Budraičio, yra ironija ir atspindys to, kas vyksta visuomenėje, žiniasklaidoje.
Pristačius būsimas premjeras, daugiausiai dėmesio skirta pirmajai 78 sezono Didžiosios salės premjerai – „Lokis“, kuriamai Prospero Mérimée novelės „Lokys“, Bertrand´o Cantat ir Vito Luckaus gyvenimo ir kūrybos motyvais.
Šalis, kur buvo nužudyta Marie Trintignant
„Perskaičiau Martyno Budraičio pasiūlytą novelę „Lokys“, ir dar nežinodamas, ką su ja darysiu, sakiau, kad tai yra labai stipri istorija. Besiruošiant atsirado Bertrand´as Cantat. Man atrodo, kad tai yra pirma asociacija, kylanti užsieniečiui išgirdus apie Lietuvą. Mano žmona yra prancūzė, prancūzams Lietuva pirmiausiai yra šalis, kur buvo nužudyta Marie Trintignant.
Labai mane džiugina, kad visas 78 Lietuvos nacionalinio dramos teatro sezonas vadinasi „Po tiesos mirties“, mes repeticijose pirmiausiai aptarėme būtent po-tiesos situaciją, mokumentinį pasakojimo būdą, kai jungiama dokumentika ir vaidyba.
Mérimée novelė „Lokys“ yra po-tiesos (angl. post-truth) atspindys. Jis mėgdžiojo dokumentinę apysaką, siekė pažadinti konkrečias skaitytojo emocijas. Naudojo tikro bajoro pavardę, dėl to devynioliktame amžiuje kilo skandalas. Mérimée pats niekad nebuvo lankęsis Lietuvoje, kūrė naudodamasis šaltiniais. Mes irgi jautėmės kaip jis: atvažiavome į Lietuvą pasakoti kažką apie Lietuvą, čia negyvenę. Supratome, kad turime labai asmeniškai tai pateikti, kad kaip atvykėliai gautume teisę pasakoti šias istorijas.
Kiekvienoje istorijoje koncentruojamės į konkretų dalyką. Cantat atveju – jo žiniasklaidoje sukurtu monstro, pabaisos vaizdiniu. Muzikantas sako, kad baisiausias dalykas yra tai, jog jis virto smurto prieš moteris simboliu. Kas iš tikrųjų įvyko tą naktį – niekas nežino, o pats Cantat tvirtina nieko neatsimenantis. „Lokyje“ bajoras Šemeta tiesiog dingsta, mes irgi niekad nežinosime, kas su juo atsitiko. Vito Luckaus gyvenimas pasižymi panašia tragedija, tačiau jo atveju mums svarbiau pasirodė tai, ką Luckus kalbėjo apie vaizdą ir fotografiją“, – pasakoja režisierius Łukaszas Twarkowskis.
Repeticijos be pjesės ir be vaidmenų
Dramaturgės Ankos Herbut asistentė Teklė Kavtaradzė sako, kad spektaklyje nesiekiama atskleisti tikrąją tiesą, nors iš pradžių toks noras buvo: „Man įdomiausia, kad visos „Lokio“ dramaturgijos pagrindas buvo ne faktai, o tiesos ieškojimas. Mes tai darėme jau nuo pirmųjų pokalbių, nes bent jau pradžioje buvo noras rasti atsakymus, viską suprasti, tačiau spektaklyje bus vaizduojamas tik bandymas ieškoti tiesos, atsakymų nepateiksime.“
„Lokio“ repeticijos truko ilgai ir vyko kitaip nei įprasta – be pjesės ir be pasiskirstytų vaidmenų. Režisierius ir visa kūrybinė komanda, atvykusi iš Lenkijos, pirmiausiai dėmesį skyrė medžiagos analizei, komandos formavimui, bandymui pajusti vienas kitą, visose užduotyse dalyvaudavo ne vien aktoriai, bet ir režisierius, dramaturgė, kompozitorius, vaizdo projekcijų autorius, choreografas ir kiti. „Repetuoti pradėjome žiemą, po to vėl susitikome rugpjūtį. Žiūrėjome dokumentinius ir mokumentinius filmus, kalbėjome apie po-tiesą, žinoma, apie minėtas istorijas. Daug dirbome su choreografu Pawelu Sakowiczu, gavome daug judesio lavinimo užduočių, padedančių formuoti komandą. Daug kalbėjomės. Dažniausiai norisi mažiau kalbėti, o eiti ir daryti, tačiau šie pokalbiai ir filmų analizės mums buvo labai reikalingi. Tas darbas įkrovė didelę bateriją visai komandai. Užtat dabar dirbdami jau scenoje galime labai lanksčiai repetuoti, judėti į vieną ar kitą pusę, pakreipti įvykius įvairiais kampais“, – pasakoja aktorius Vainius Sodeika.
Skirtingų aktorių komanda ir daug technikos
Aktorė Elžbieta Latėnaitė: „Didelis privalumas, kad į „Lokį“ susirinko skirtingi aktoriai, kai kurie yra dirbę kartu, bet dauguma pirmą kartą susitikome. Todėl susikūrė nauja „chemija“, nes kai susitinki su naujais žmonėmis, ne su kuriais daugiausiai dirbi, turi mokytis naujos kalbos, kitos išraiškos. Būti šios Lukaszo surinktos komandos dalimi man yra didelė garbė, aš iš kolegų mokausi kiekvieną dieną. Procesas unikalus tuo, kad čia yra ir teatras, ir kinas, ir tiesiog buvimas čia ir dabar. Labai stiprus komandos pojūtis, yra scenų, kur labai svarbu vienas kitą justi, ypač kai vienas filmuoja, kiti vaidina, turi žinoti, kur judės kolega, ką jis darys. Nors mane iš tiesų gąsdina, kiek technikos yra šiame spektaklyje (žmonėmis pasitikėti lengviau), bet tikiuosi, kad viskas bus gerai. Efektas žiūrint rezultatą, kuriame sujungtas teatras, kinas ir gyvas žmogus milžiniškame ekrane, yra labai didelis, tad tiesiog pavydžiu žiūrovams, kurie galės pamatyti šį spektaklį.“
Rytis Saladžius vaidins bajorą Šemetą iš Mérimée novelės „Lokys“: „Labai džiaugiuosi, kad vaidinu lietuvį. Nelabai žinau, ar vaidinu, ar pristatau, ar tiriu, ar suteikiu tam tikras gaires tam personažui, jo savybėms. Šemetos pagrindinis bruožas yra žvėriškumas, tačiau daug ką šiame spektaklyje formuoja ir aplinka. Veikiu ne tik aš kaip personažas, įtaką daro visa komanda. Bendras vaizdas susidėlioja tik praėjus laikui, tikruoju momentu negali atspėti, kas tai yra. Ir mums, aktoriams, tai yra nuolatiniai atradimai. Procesas labai įdomus, aš dar tokiame nesu dalyvavęs, viskas gyva, vyksta čia ir dabar.“
Žiūrovai kviečiami tapti tyrėjais
Nelė Savičenko prie komandos prisijungė truputį vėliau ir sako iškart pastebėjusi komandos išskirtinumą: „Pačią pirmą dieną man ši grupė pasirodė išskirtinė su savo ypatinga atmosfera. Kažkas tvyrojo virš tų žmonių, kažkas tokio, ką įspėti iš pirmo karto nelengva. Kažkoks tarpusavio kodas. Iš to supratau, kad atėjau vėlai. Bet man buvo sudarytos visos sąlygos įsilieti, viena repeticija buvo tik man. Ir dabar matau, kad kiekvienas trupės narys yra beprotiškai svarbus, jo misija spektaklyje yra labai svarbi, net jei ir atrodo nedidelė. Esi lygiai toks pats tyrėjas, kaip visi kiti spektaklio dalyviai. Esi ir tyrėjas, ir performeris, ir mokumentalistas, ir jei dar mums pavyks įtikinti žiūrovus, kad jie taip pat gali būti tyrėjai, su kantrybe, su vaizduote, su vidine patirtimi, mes būsim laimėję labai nelengvą mūšį. Laukiu šio spektaklio ir tikiu juo.“
„Lokio“ premjera LNDT Didžiojoje salėje įvyks rugsėjo 14 dieną. Spektaklio dramaturgė – Anka Herbut. Jai talkina Teklė Kavtaradzė. Spektaklio scenografas – Fabien Lédé iš Prancūzijos, kostiumų dailininkė – Dovilė Gudačiauskaitė, kompozitorius – Bogumił Misala, choreografas – Paweł Sakowicz, vaizdo efektų autorius – Jakub Lech, šviesos dailininkas – Eugenijus Sabaliauskas. Vaidina: Darius Gumauskas, Rytis Saladžius, Vainius Sodeika, Saulius Bareikis, Nelė Savičenko, Elžbieta Latėnaitė, Airida Gintautaitė, Dovilė Šilkaitytė, Gytis Ivanauskas ir Arnas Danusas. Spektaklio rėmėjai – LR kultūros ministerija Lietuvos kultūros taryba.
KITOS LIETUVOS NACIONALINIO DRAMOS TEATRO 78 SEZONO PREMJEROS
#beskambučio
Po „Lokio“ premjeros Lietuvos nacionalinis dramos teatras lapkričio 4 dieną pakvies į spektaklį „#beskambučio“, vyksiantį išskirtinai tik mokyklose, bet skirtą ne vien mokiniams ir mokytojams. Spektaklio režisierius Paulius Tamolė su kūrybine komanda – dramaturgu Augustu Sireikiu, scenografe Lauryna Liepaite ir aktoriais – siekia parodyti, kad mokyklose skambučių suformuota disciplina, paklusimas kito valiai, atsakomybės nusimetimas persikelia ir į darbovietes bei daro įtaką mūsų gyvenimui už mokyklų sienų. Vilniaus Salomėjos Nėries gimnazijoje rodomas spektaklis kvies pagalvoti, koks pasaulis būtų be skambučio. Vėliau spektaklis gastroliuos ir po mažesnių miestų mokyklas. Spektaklyje vaidins Diana Anevičiūtė, Povilas Budrys, Jolanta Dapkūnaitė, Laurynas Jurgelis, Jurga Kalvaitytė, Justina Nemanytė, Kamilė Petruškevičiūtė, Augustė Pociūtė, Gediminas Rimeika, Salvijus Trepulis, Oskar Vygonovski, Arūnas Vozbutas.
Dreamland
Lapkričio 25 d. numatyta „Dreamland“ premjera. Spektaklio pirminė idėja buvo, kad tai bus tikrų pabėgėlių istorijos. Spektaklio kūrėjai – režisierius Mantas Jančiauskas, tekstų kūrėjai Rimantas Ribačiauskas ir Kristina Savickienė (parašę pjesę dokumentiniam spektakliui „Žalia pievelė“) rinko medžiagą pabėgėlių centruose Lietuvoje bei karštuosiuose pabėgėlių priėmimo taškuose Graikijoje ir Makedonijoje. Dabar kūrėjai sako, kad spektaklis įgavo platesnę tematiką, artėjama prie lietuviškos tapatybės ir kitų aspektų.
Dokumentinis spektaklis apie Šalčininkus
Kitą pusmetį – 2018 m. kovo 22 d. Lietuvos nacionalinis dramos teatras planuoja dar vieną dokumentinį spektaklį – šįkart apie Šalčininkus. Spektaklis kuriamas panašiu principu, kaip 2017 gegužę pristatyta „Žalia pievelė“ pagal Ignalinos atominės elektrinės darbuotojų ir visaginiečių pasakojimus. Tik į sceną naujame spektaklyje turėtų lipti ne realūs, pasakojamas istorijas išgyvenę žmonės kaip „Žalioje pievelėje“, o aktoriai. Spektaklio režisierius ir koncepcijos autorius – Jonas Tertelis.
Parodymai
2018 m. balandžio 19 d. bus pristatytas monospektaklis pagal korėjiečių rašytojo, sukūrusio knygą ir apie Užupį, kuriame gyveno, Hailji dramą „Parodymai“. Artūro Areimos režisuojamame spektaklyje kalbama apie dvi realybes: tikrą ir iliuzinę bei žiaurius kaltinimus svainio nužudymu, kurių sulaukia gerbiamas profesorius, o pats nelabai ką atsimena. „Parodymuose“ vaidins Povilas Budrys.
Normalumo fantomas
Prieš ketverius metus LNDT Mažojoje salėje „Broken Heart Story (Sudaužytos širdies istoriją)“ pristačiusi suomių dramaturgė ir režisierė Saara Turunen 2018 m. gegužės 25 dieną į Vilnių sugrįš su nauju darbu – „Normalumo fantomas“. Spektaklyje skandinavų menininkė nagrinėja, ką reiškia būti normaliu, eiliniu žmogumi, kas yra baimė skirtis nuo kitų. Koliažo principu dėliojamame spektaklyje dirbs nemaža suomių komanda ir Lietuvos aktoriai: Martynas Nedzinskas, Marius Repšys, Gediminas Rimeika, Rasa Samuolytė, Rimantė Valiukaitė.
Diskusijas ves filosofas Kristupas Sabolius
Taip pat LNDT lankytojų laukia ir kitos naujienos. Su nauju moderatoriumi grįžta pirmadieninės diskusijos „Pokalbiai ne apie teatrą“. Nuo šiol jas ves filosofas Kristupas Sabolius. Pirmajame susitikime, kuris vyks jau rugsėjo 11 d. 18 val., jis kviečia diskutuoti tema „Iš ko gaminama tiesa?“ – apie „post-truth“, „fake news“, „Twitterio“ jėgą ir kitus amžinus klausimus. Sezoną „Po tiesos mirties“ iš dalies paaiškinanti diskusija vyks teatro fojė ir joje dalyvaus Vytautas Ališauskas, Mykolas Katkus, Aurelijus Katkevičius.
Nuolaidų daugiavaikėms šeimoms – dar daugiau
Pernai Lietuvos nacionalinis dramos teatras pristatė naujieną – „Didelės šeimos kortelę“. Ja pasinaudojo daugiau nei šimtas daugiavaikių šeimų. Pamatęs, kad kortelė yra aktuali, teatras prie savo iniciatyvos pakvietė prisijungti ir kitas kultūrines įstaigas. Nuo šių metų rudens – lankytojus pasieks naujo dizaino plastikinė „Didelės šeimos kortelė“, su kuria 50 proc. nuolaidas daugiavaikės šeimos gaus ne tik Lietuvos nacionaliniame dramos teatre, bet ir Lietuvos nacionalinėje filharmonijoje bei „Skalvijos“ kino centre.
LDNT pristato ir naują – Jauno žmogaus nuolaidą, kuri skirta 7-25 metų asmenims. Šios lengvatos išskirtinumas tas, kad nuolaidas gauna visi jauni žmonės – nepriklausomai nuo to, jie studijuoja ar ne. Tereikia turėti asmens dokumentą, įrodantį, kad asmuo atitinka nurodytą amžių.
Kitame sezone, kaip ir anksčiau, vyks nacionalinės dramaturgijos festivalis „Versmė“ (spalio 24-29 dienomis), kurio tikslas – skatinti naujų lietuviškų kūrinių teatrui atsiradimą bei inicijuoti jų atsiradimą LNDT scenoje. 2018 pavasarį vyks Šiuolaikinės dramaturgijos skaitymai. Grįš atsinaujinę susitikimai su žiūrovais po spektaklių „Auditorija tiria“.
