Apie lietuvišką teatrą ir jo jaunatį „Sirenose“

2017 08 21 menufaktura.lt
Scena iš spektaklio „Žalia pievelė“. Dmitrijaus Matvejevo nuotrauka
Scena iš spektaklio „Žalia pievelė“. Dmitrijaus Matvejevo nuotrauka

aA

Rugsėjo ir spalio sandūroje sostinė pagyvėja nuo Vilniaus tarptautinio teatro festivalio „Sirenos“ renginių ir į miestą atvykusių užsienio teatro profesionalų. Festivalio organizatoriai kviečia pradėti programą nuo pažinties su įdomiausiais Lietuvos teatro darbais, sukurtais pastarąjį sezoną, o taip pat nepamiršti iš anksto pasirūpinti bilietais, kurie į užsienio programos spektaklius nuo rugsėjo 1 d. brangs.

Audra apie jaunatį

„Šiemet lietuviškų spektaklių vitrinoje pristatome kone išskirtinai jaunų kūrėjų, aktorių ar režisierių, darbus, - pasakoja festivalio „Sirenos“ meno vadovė Audra Žukaitytė. - Žinoma, užsienio profesionalus viliojame ne vien „jaunimu“, jiems parodomi ir naujausieji Oskaro Koršunovo bei Yanos Ross spektakliai, tačiau programos daugumą sudaro jaunų kūrėjų darbai. Didžiuojamės šiemetine jauno Lietuvos teatro panorama: kviesdami „išjungti“ išankstines nuostatas, žiūrovams siūlome susipažinti su darbais tų, kurie neseniai pradėjo ar dar tik pradeda formuoti Lietuvos teatro padangę“.

Yana Ross „Sirenų“ programoje pristatys naujausią savo darbą Lietuvoje - tai Lietuvos nacionaliniame dramos teatre sukurtas spektaklis „Trys seserys“ pagal Antono Čechovo dramą, scenai adaptuotas pačios režisierės ir dramaturgo Mindaugo Nastaravičiaus, o su naujaisiais savo bendražygiais - jaunaisiais aktoriais - susipažinti kvies Oskaras Koršunovas: jo teatras parodys spektaklius „Vestuvės“ pagal Bertoltą Brechtą ir „Šokis Delhi“ pagal Ivano Vyrypajevo pjesę.

Komandinis darbas ir dialogai

Trečiąjį kartą festivalio „Sirenos“ programoje pasirodys žiūrovams puikiai pažįstamas menininkių Rugilės Barzdžiukaitės, Linos Lapelytės ir Vaivos Grainytės trio. Lietuviškojoje panoramoje ir užsienio programoje jau suskambėjo „Geros dienos!“, o šiemet į jūrą, paplūdimį, ir jame tingiai besiilsinčius žmones iš saulės perspektyvos kvies pažiūrėti naujausia opera / performansas „Saulė ir jūra“, vyksiantis Nacionalinėje dailės galerijoje.

Bendram tikslui dirbusių Rimanto Ribačiausko, Jono Tertelio, Kristinos Werner ir Kristinos Savickienės komanda sukūrė dokumentinio teatro spektaklį „Žalia pievelė“, pagrįstą autentiškomis Visagino gyventojų istorijomis ir kontekstais. Šiuo spektakliu Lietuvos nacionalinis dramos teatras pirmą kartą išbandė dokumentinį žanrą. Scenoje vaidina ne teatro aktoriai, o žmonės, tiesiogiai susiję su pasakojamomis istorijomis.

Spektaklio „Trans trans trance“ dramaturgiją iš atvirų pokalbių apie moteriškumą kūrė ir jaunoji režisierė Kamilė Gudmonaitė su aktorėmis Dovile Kundrotaite, Jovita Jankelaityte ir Adele Šuminskaite. Jaunų kūrėjų spektaklio tematika išsiplėtė iki klausimo, kiek mūsų asmenybės turinį nulemia ir formuoja lyties suvokimas: ar moteriškumas ir vyriškumas yra socialinis konstruktas, ar prigimties dėsnis? Festivalio organizatoriai kviečia atkreipti dėmesį, kad savotišką dialogą su dviem pastaraisiais lietuviškosios programos spektakliais mezga ir užsienio programos svečiai - vokiečių dokumentinio teatro spektaklis „Teatro atminimo akmenys“ bei apie seksualinę tapatybę kalbėsiantis italų trupės „Motus“ kūrinys „MDLSX“.

„Tikimės įdomaus lietuvių ir užsienio teatro kūrėjų „dialogo“ ir kviečiame lietuvių žiūrovus susipažinti su panašiomis temomis ar teatro formomis bei kaip jos atsispindi skirtinguose darbuose“, - teigia festivalio direktorius Martynas Budraitis, raginantis suskubti įsigyti bilietus į užsienio programos spektaklius, kol jiems taikoma vasaros nuolaida.

Laisvieji (Lenkijos ir Lietuvos) radikalai

Dar trys lietuvių teatro scenai atstovausiantys kūriniai - Pauliaus Ignatavičiaus „Europiečiai“, Artūro Areimos „Antikristas“ bei spektaklis „Lokis“, kurį LNDT scenoje kuria lenkų menininkas Łukaszas Twarkowskis, videoprojekcijų Krystiano Lupos spektakliui „Didvyrių aikštė“ autorius, už jas apdovanotas Auksiniu scenos kryžiumi.

Visi trys darbai - tai radikalių, žiaurių, šokiruojančių temų ar išraiškos priemonių kupini spektakliai. Vilniaus Mažajame teatre vaidinamo spektaklio „Europiečiai“ kūrėjai gilinosi į pabėgėlių iš artimųjų rytų krizės kontekstą, nagrinėjo didžiojo antikos tragiko Aischilo dramą „Maldautojos“, kurios kontekstas buvo radikaliai praplėstas, įpinant lietuvių politikų pasisakymus, Antono Čechovo, Alberto Camus, Davido Lyncho moderniosios literatūros tekstus. „Antikristo“ kūrėjai teigia, kad tai pats geriausias spektaklis, kurio dar nematėte: „Tai pats aistringiausias spektaklis, nuo kurio drėks Jėzaus stigmos, o vešlūs nukryžiuotojo karčiai liesis su gelsvu Trumpo kuodu“.

O Prospero Mérimée novelės „Lokys“, Bertrando Cantat ir Vito Luckaus gyvenimo bei kūrybos motyvais kuriamas spektaklis „Lokis“, pasak jo režisieriaus Łukaszo Twarkowskio, be literatūrinės mistifikacijos remsis sudėtingomis ir kontroversiškomis radikalių menininkų biografijomis: „lietuvių fotografą Vitą Luckų ir prancūzų roko muzikos grupės „Noir Désir“ vokalistą Bertrandą Cantat su „Lokio“ veikėju grafu Šemetu vienija ne tik ypatingas polinkis derinti mirtį ir afektą, ne tik susidomėjimas žmogaus žvėriškuoju pradu ar prievarta. Kiekvieno iš jų istorija, įvykusi Vilniuje - tai ribiniai nutikimai, nepasiduodantys jokiai logikai ir racionaliems pažinimo įrankiams“.

Nuo Izraelio iki Kubos

Šiemet Lietuvos teatro panorama bus parodyta nemažai grupei užsienio teatro profesionalų, kurie į Vilnių atvyks iš įvairių šalių. Tai festivalių direktoriai, meno vadovai, teatro kritikai iš kaimyninių Estijos, Lenkijos, Suomijos, Rusijos ar Ukrainos bei lietuvių teatru besidomintys prodiuseriai, programų sudarytojai iš Prancūzijos, Ispanijos, Vokietijos, Italijos, Vengrijos, Šveicarijos, Izraelio, Didžiosios Britanijos ir net Kubos bei JAV. Kad šie vizitai įvyktų, aktyviai dirba ne tik LR kultūros atašė užsienyje, tačiau ir jų veiklą koordinuojantis festivalio partneris Lietuvos kultūros institutas.

„Džiaugiamės, kad jau tradiciniu tapęs bendradarbiavimas su festivaliu yra rezultatyvus: pavyzdžiui, pernai „Sirenose“ apsilankęs Romos viešųjų teatrų sąjungos „Teatro di Roma” meno vadovas, kultūros politikos ekspertas, scenos menų kritikas Antonio Calbi taip susižavėjo Oskaro Koršunovo spektakliu „Eglė žalčių karalienė“, kad jau šių metų pradžioje Romoje vyko Koršunovo kūrybinės dirbtuvės, kurios 2018 m. gali virsti dideliu pastatymu“, - teigė Lietuvos kultūros instituto direktorė Aušrinė Žilinskienė.

Lietuvių programos pristatymo užsienio ekspertams koordinatorė Viktorija Ivanova teigia, kad provokuoti lietuviškų spektaklių „eksportą“ - nors ir svarbus, tačiau ne vienintelis festivalio organizatorių tikslas: „Kviesdami užsienio profesionalus, siekiame ne tik pateikti jiems plačią lietuviškų spektaklių panoramą ir sudaryti sąlygas susipažinti su scenos meno kūriniais, kurie galbūt būtų įdomūs jų kuruojamų festivalių programoms, tačiau ir inicijuoti tarptautinio bendradarbiavimo, koprodukcijų galimybes“. Festivalis skatina užsienio teatrų vadovus kviesti lietuvių kūrėjus statyti spektaklius svetur bei bendradarbiauti lietuvių ir užsienio teatrų atstovus: drauge kurti scenos kūrinius, rengti kūrybines dirbtuves užsienyje ar Lietuvoje. „Daugelį apdovanojimų, štai kad ir paskutiniuoju metu Prancūzijoje laimėjęs Krystiano Lupos spektaklis „Didvyrių aikštė“ - tai ir Lietuvos nacionalinio dramos teatro, taigi - Lietuvos pasididžiavimas, ir garbė Lenkijai, kurios menininkai spektaklį Lietuvoje kūrė su lietuviais. Siekiame, kad Lietuvos teatre būtų daugiau tokių sėkmingo bendradarbiavimo pavyzdžių“, - sakė Viktorija Ivanova.

Daugiau informacijos apie programą, datas ir bilietų įsigijimą - festivalio tinklapyje.

Festivalio „Sirenos“ inf.

Naujienos