Sekmadienio vakarą – gegužės 29 d., 19 val. Menų spaustuvėje vilniečiai pagaliau išvys premjerinį Kauno šokio teatro „Aura“ spektaklį „Godos“, išskirtinai sėkmingai sušoktą pasaulio ir Lietuvos scenose. „Godų“ kūrybinei komandai jau triskart bisavo išrankumu pasižyminti Florencijos ir Norvegijos teatrų publika, žiūrovai Lietuvos regionuose bei Kaune ir Klaipėdoje.
Netrukus „Godos“ skries per Atlantą į Sietlą, į tarptautinį šokio festivalį „Beyond the Treshold“. Fotografijose užfiksuoti „Godų“ šokėjai tapo šio festivalio afišos veidais. Gautas kvietimas rudenį spektaklį šokti Turine, o festivalyje „Vaidiname žemdirbiams“ „Godos“ pripažintos geriausiu metų spektakliu.
Padėkos ir aukščiausi įvertinimai
Projektą „Godos“ įvertino ne tik žiūrovai, bet ir projekto administratoriai bei kiti oficialūs asmenys. CPVA (Centrinė projektų valdymo agentūra) atstovė Giedrė Žiogelytė pabrėžė, kad iš vienuolikos Lietuvoje finansuojamų projektų, „Aura“ išsiskyrė nepriekaištingu projekto administravimu ir nuostabiais rezultatais. Projekto „Godos“ idėja ir įgyvendinimas įvertintas aukščiausiai balais ir Norvegijos kultūros ir meno ekspertų.
Spektaklio kūrėjus sveikindamas Kauno miesto savivaldybės administracijos direktoriaus pavaduotojas Sigitas Šliažas taip pat prabilo ne valdininkišku tonu: „Kas kartą, eidamas į „Auros“ spektaklius, tikiuosi kažko naujo ir įspūdingo. Ir niekuomet nenusiviliu, kaip ir šį kartą. Spektaklis „Godos“ vertas aukščiausių teatrinių apdovanojimų.“
Godoja trys choreografės
Pirmąją spektaklio dalį šokėjai kūrė Norvegijoje su choreografėmis Pia Holden ir Anne Ekenes. Antoji dalis sukurta Lietuvoje su choreografe Birute Letukaite. Kūrėjus jungė tik tema, tad abi spektaklio dalys – visiškai skirtingos. Po ilgų svarstymų, pokalbių su praeiviais gatvėse, kavinėse ir su kūrybine komanda, ką gi reiškia jau nunykęs archaiškas žodis „godos“, choreografės užsidarė repeticijų salėse.
Nors norvegų kalboje žodžio „godos“ atitikmens nėra, kūrėjoms sėkmingai pavyko atrasti sąsajas ir jungtis su lietuviškaja moterų kultūra – besiskiriančia nuo norvegių istorijos ir, visgi, labai panašia.
Lietuviškosios dalies inspiracija tapo gaivališka praeitis ir jos atspindžiai šiandienos žmoguje. Antrojoje spektaklio dalyje matome labiau futuristinę – ateities viziją, su praeities ataudais.
Profesionalų tandemas
Muziką spektakliui sukūrė kompozitorius Antanas Jasenka, ilgametis Birutės Letukaitė kūrybinis bendražygis. Kūrėjai puikiai jaučia vienas kitą, tad jų tandemas ne atsitiktinai duoda geriausius rezultatus. 2015 m. geriausiu metų spektakliu tapęs Birutės Letukaitės spektaklis „Padaryk iš manęs jugiklį“, atnešė „Fortūnos“ apdovanojimą ir kompozitoriui Antanui Jasenkai.
Kuriant „Godų“ garso takelį, norvegiškoji spektaklio dalis surepetuota jau pagal sukurtą muziką, tuo tarpu Birutės Letukaitės dalyje kompozitoriui teko atsispirti nuo choreografinio piešinio.
Talentingai sukurta muzika suteikia sparnus minčiai, skrydį vaizduotei ir atgaivina tai, kas negyva, perkelia ten, kur nebeįmanoma nukeliauti. Būtent tokia Antano Jasenkos muzika – nunešanti į praeitį ir į praskleidžianti ateities šydą.
Vaizdo projekcijose – virpanti praeitis
Spektaklyje naudojamos ir vaizdo projekcijos, kurias sukūrė Saulius Paliukas. Jose subtiliai virpa stilizuoti močiučių austų juostų raštai, persikeliantys ir į choreografiją, tačiau jos neužgožiantys ir jai netrukdantys.
Spektaklio pasaulyje susipina praeitis, dabartis ir ateitis, susitinka moteriškas jausmingumas, paslaptingos mitologijos būtybės ir futuristinio pasaulio vizijos. Subtiliai užsimindami apie lietuvių mitus ir legendas, šokėjai juda raštais ir formomis, ritmu primenančiu audimo staklių taukšėjimą. Prie šių staklių prisėda godojantis šiandienos žmogus, kurio išausta juosta tokia kaip gyvenimas: marga mintimis, kokie mes esame dabar ir kokiais tapsime netolimoje ateityje.
Kauno šokio teatras „Aura“, spektaklis „Godos“. Premjera! Gegužės 29 d., 19 val., Menų spaustuvėje, Vilniuje. Daugiau informacijos – www.aura.lt
