Spektaklis buvo sukurtas įkvėptai ir švelniai

Vida Savičiūnaitė 2007 01 30 Lietuvos rytas, Mūzų malūnas 2007 01 30

aA

Režisierius Gintaras Varnas ir Jeano Luco Lagarce kūrybos tyrinėtojas Jeanas Pierre´as Thibaudat. Nuotrauka iš Kauno valstybinio dramos teatro archyvo
Tikėjo, kad bus pripažintas

„Lygindamas pjesės tekstą ir jūsų spektaklį aš prisimenu žaidimą-dėlionę, kai savaip komponuojant detales vis tiek gaunamas autentiškas vaizdas“, – susižavėjęs kalbėjo prancūzų žurnalistas ir kritikas Jeanas Pierre´as Thibaudat apie savo mėgstamo dramaturgo Jeano Luco Lagarce pjesės „Tolima šalis“ interpretaciją Kauno valstybiniame dramos teatre.

Kaune viešėjęs J.L.Lagarce kūrybos tyrinėtojas, biografinės knygos „Jean Luc Lagarce romanas“ autorius J.P.Thibaudat liko pakerėtas Gintaro Varno spektaklio „Tolima šalis“. Šią pjesę dramaturgas baigė rašyti likus 15 dienų iki savo mirties. 1995 metais nuo AIDS miręs 38 metų prancūzų dramaturgas gyvas būdamas nesulaukė pripažinimo, bet, pasak J.P.Thibaudat, jis tvirtai žinojo, kad pripažinimas ateis po mirties.

Atminimui skiriami renginiai

Pastaraisiais metais ne tik Prancūzijoje, bet ir užsienyje iš tiesų padidėjo domėjimasis J.L.Lagarce pjesėmis, kurios didžiausią paklausą turi jaunimo trupėse. Ateinantį vasarį dramaturgui būtų sukakę 50 metų.

Šio dramaturgo kūrybos gerbėjai 2007-uosius paskelbė J.L.Lagarce metais ir nuoširdžiai stengiasi, kad prieštaringos biografijos dramaturgas taptų labiau žinomas savo tėvynėje ir užsienyje. Jo atminimo propaguotojai atidarė net specialią interneto svetainę http://www.lagarce.net/. Kauno teatre kartu su J.P.Thibaudat viešėjo ir J.L.Lagarce atminimui skirtų renginių koordinatorius Jacques´as Peigne.

J.P.Thibaudat pats pageidavo susitikti su G.Varno „Tolimos šalies“ žiūrovais ir teatralais, kad galėtų kuo daugiau papasakoti apie Prancūzijoje ir pasaulyje dar mažai žinomo J.L.Lagarce gyvenimą ir kūrybą.

Atskleidė, ką jautė autorius

Svečias prisipažino, kad iki šiol jo matytos J.L.Lagarce pjesių interpretacijos Prancūzijos trupėse buvo labai paviršutiniškos. G.Varnas, anot prancūzo, tobuliausiai atskleidė tai, ką jautė „Tolimos šalies“ autorius rašydamas pjesę, įsigilino į jo teksto humaniškumą. J.P.Thibaudat stebėjosi, kad spektaklyje skamba net tie svarbūs J.L.Lagarce pasaulėjautos ir pasaulėžiūros motyvai, kurių tiesiogiai nėra „Tolimoje šalyje“.

Režisierius G.Varnas prisipažino svečiui, kad iš pirmo žvilgsnio pamilo šią pjesę: „Man tos pirmos eilutės buvo tokios gražios, tokios tikros, tokios netikėtos, kad tą pačią naktį perskaičiau visą pjesę. Išmušė karštis ir pasakiau: „Mano, mano, mano“. Šio spektaklio kūrimas man buvo vienas maloniausių ir vienas lengviausių darbų. Vedė įkvėpimas ir viskas dėliojosi labai lengvai“.

Skamba kaip šviesi vizija

Būtent kauniečių spektaklio lengvumas ir švelnumas žavėjo prancūzų kritiką. Pasak jo, G.Varnas sugebėjo atskleisti dramaturgui ypač būdingą žaidimą teatro taisyklėmis ir ironija. Žvelgiant J.P.Thibaudat akimis, kauniečių „Tolimos šalies“ tobulumą sustiprina ir tai, kad aktoriai scenoje gyvena kaip viena šeima, o scenografija ir muzika dar labiau atveria J.L.Lagarce esmės gelmę.

„Spektaklis skamba kaip šviesi vizija, kuri pasiekiama per Mirusio meilužio ir Luji porą, tarsi per dvigubą žaidimą. Pjesėje to nėra akivaizdžiai duota. Tai puikus G.Varno atradimas“, – kalbėjo J.L.Thibaudat. – Toks įspūdis, kad režisierius yra skaitęs paskutinį autoriaus apsakymą „Pirtis“, nors jis tikriausiai jo nėra skaitęs. Ten pasakojama apie jo didžiąją meilę G. – apie meilužį, kuris miršta nuo AIDS. Prieš mirtį jie susitinka Paryžiuje, maudosi jų meilės vonioje. Mylėtis nebeturi jėgų, todėl apie maudynes kalba kaip apie amžinybę. Būtent šis motyvas labai ryškus G.Varno spektaklyje. Tai rodo ypatingą režisieriaus intuiciją“.

Jėgas palaikė tik kūryba

Didžiulį įspūdį prancūzų kritikui paliko šviesiausias spektaklio personažas – Miręs meilužis, spektaklio erdvė, kuri čia – kaip kelias ar tiltas, – lovos, turinčios ir ligoninės, ir kelionės traukiniu įvaizdį. „Spektaklis visą laiką balansuoja tarp vaikystės ir mirties. Ypač tai ryšku, kai finale, akistatoje su mirtimi, jie visi dūksta mušdamiesi pagalvėmis.

Tai labai graži scena ir labai artima tam, apie ką rašė J.L.Lagarce. Džiaugsminga pabaiga yra labai teisingas sprendimas“, – susijaudinęs kalbėjo J.P.Thibaudat. Kalbėdamas apie nepaprastą J.L.Lagarce gyvybingumą, J.P.Thibaudat prisiminė savo pokalbį su dramaturgą gydžiusiais gydytojais. Pasak jų, „Tolimos šalies“ autorius turėjo mirti daug anksčiau, bet jo gyvybines jėgas palaikė intensyvi kūryba. „Jo būklė tapo kritiška ir mirtis atėjo būtent tokią dieną, kai jis nekūrė, nieko nerašė ir neturėjo repeticijų teatre“, – patikino J.P.Thibaudat.

Dėl streiko nepažino teatro

Svečias neabejoja, kad kauniečių „Tolimą šalį“ būtinai turi pamatyti Prancūzijos žiūrovai, tiktai apgailestavo, kad jie, ištikimi J.L.Lagarce gerbėjai ir jo atminimo propaguotojai, neturi savo teatro ir patys negali pakviesti spektaklio. J.P.Thibaudat pažadėjo ieškoti teatro, kuris tai galėtų padaryti.

Ta proga buvo prisiminta, kad 2001 metais G.Varno režisuotas spektaklis „Tolima šalis“ 2003-iaisiais buvo pakviestas į Avinjono festivalį. Dėl streikų neįvykus pačiam festivaliui, kauniečių spektaklio Prancūzija nepamatė. Šių metų lapkričio mėnesį planuojamos G.Varno režisuoto Kauno dramos teatro spektaklio „Nusikaltimas ir bausmė“ gastrolės Paryžiuje. Gali būti, kad tai atvers kelią ir „Tolimai šaliai“ susitikti su J.L.Lagarce tėvynainiais ir gerbėjais.

Naujienos