Po dvejų metų pertraukos Klaipėdos valstybinis muzikinis teatras gastroliuos Vilniuje. 2007 m. sausio 26-28 dienomis Lietuvos nacionaliniame operos ir baleto teatre vilniečiams ir sostinės svečiams bus parodyti trys skirtingų žanrų naujausi pastatymai – Johano Strausso operetė „Šikšnosparnis“, Wolfgango Amadeus Mozarto dramma giocoso „Don Žuanas“, Zigmaro Liepinšo opera-melodrama „Paryžiaus katedra“.
 |
| „Šikšnosparnis” moderniame interjere |
Sausio 26 d. 18 val. Johanno Strausso 3 veiksmų operetė „Šikšnosparnis“, lengva, sąmojinga, puošni muzikinė komedija – Klaipėdos valstybinio muzikinio teatro repertuare vienas lankomiausių spektaklių. Populiariausioje J. Strausso operetėje, kuri yra Vienos klasikinės operetės pavyzdys, karaliauja šokiai: valsas, polka, galopas, čardašas.
Dirigentas Stanislavas Domarkas, režisierius Ramūnas Kaubrys, scenografas Artūras Šimonis, kostiumų dailininkė Jolanta Rimkutė, choreografas Aurelijus Liškauskas, chormeisteris Vladimiras Konstantinovas.
Pagrindinius vaidmenis atlieka solistai Dalia Kužmarskytė, Rita Petrauskaitė, Aurelija Dovydaitienė, Mindaugas Gylys, Deivis Norvilas, Virgis Pupšys, Kęstutis Nevulis, Šarūnas Juškevičius, Artūras Kozlovskis, Stasys Rezgevičius, Viačeslavas Tarasovas.
Sausio 27 d. 18 val. Wolfgango Amadeuso Mozarto 2 veiksmų „Don Žuanas“ –naujausias teatro spektaklis, kurio premjera įvyko prieš mėnesį (2006 m. gruodžio 9 d.) ir kuris vainikavo teatro renginių ciklą, skirtą genialaus kompozitoriaus 250-osioms gimimo metinėms.
Režisierius Raimundas Banionis, scenografijos ir kostiumų dailininkas Sergėjus Bocullo – su pasisekimu uostamiesčio teatre debiutavę Verdi operos „Rigoletas“ pastatymu – šį kartą, drauge su choreografe Vesta Grabštaite, pristato žiūrovams savąją W. A. Mozarto „Don Žuano“ versiją. Pasak režisieriaus, opera rodoma visame pasaulyje, todėl „apaugusi štampais“ – geros moterys, blogas Don Žuanas. Banionio nuomone Don Žuano personažas „sudėtas“ iš charakterio priešybių, o moterų, kurios susiduria su juo, personažai rodomi pernelyg tragiški. Spektaklio scenografas ir kostiumų dailininkas S. Bocullo minimaliomis scenografinėmis priemonėmis padėjo sukurti įtemptą spektaklio atmosferą, o akis pamalonino įspūdingais renesanso laikų kostiumais.
Klaipėdiečių „Don Žuano“ finalas netradicinis. Dailininkas „įteikė“ finalo sumanymo „raktą“, papasakojęs vieną legendą, kuri byloja, kad Don Žuaną nužudė vienuoliai, nes negalėjo nuo jo vilionių apsaugoti padorių moterų. Vėliau, ant Don Žuano kapo užvertę Komandoro skulptūrą, jie paskleidę žinią, kad pats Komandoras nusitempęs į pragarą moterų suvedžiotoją Don Žuaną – taip norėję pamokyti tuos, kurie bandytų kartoti donžuaniškus meilės nuotykius.
Pagrindinius vaidmenis atlieka svečiai – operos dainininkai Laimonas Pautienius (Don Žuanas), Asmik Grigorian (Dona Ana), latvis Žorž Siksna (Otavijas) bei Klaipėdos valstybinio muzikinio teatro solistai Dalia Kužmarskytė (Dona Elvyra), Rita Petrauskaitė (Cerlina), Artūras Kozlovskis (Leporelas), Igor Bakan (Komandoras), Kęstutis Nevulis (Mazetas).
Sausio 28 d. 16 val. Zigmaro Liepinšo 3 veiksmų operos-melodramos „Paryžiaus katedra“ premjerą tradicinio vasaros festivalio „Muzikinis rugpjūtis pajūryje” metu (2005 m. rugpjūčio 25 d.) stebėjo pats autorius, latvių kompozitorius Zigmars Liepinš ir pagrindinio, Kvazimodo, vaidmens atlikėjas Latvijos popmuzikos žvaigždė Rodrigo Fominas. Kompozitorius Liepinšas už šią operą buvo apdovanotas Didžiuoju Latvijos muzikos prizu – Trijų žvaigždžių ordinu. „Paryžiaus katedra” Rygos operos teatre su didžiuliu pasisekimu buvo atlikta beveik šimtą kartų.
Operos „Paryžiaus katedra“ libretą sukūrė Kasparas Dimiteras pagal Victoro Hugo to paties pavadinimo romaną. „Paryžiaus katedros“ sėkmę lėmė ne tik vieno žymiausių XIX a. prancūzų romantikų romane įtaigiai perteikti skausmingi kontrastai, atskleidžiantys pasaulyje ir asmenybėje esančias priešybes – grožį ir bjaurumą, gėrį ir blogį, dieviškąjį ir žvėriškąjį pradus, bet ir originali bei patraukli muzikinė operos kalba.
Z. Liepinšas yra užsiminęs, kad klaipėdiečių interpretacija jam labiau patinkanti nei rygiečių statytojų.
Vilniuje Kvazimodo vaidmenį kurs Deivis Norvilas, Esmeraldos, kurią įsimyli kuprius, – teatro solistė Rita Petrauskaitė. Sudėtingą, ryškų ir dramatišką Frolo vaidmenį atliks bosas Artūras Kozlovskis.
Režisierius Ramūnas Kaubrys už Z. Liepinšo operos-melodramos „Paryžiaus katedra” pastatymą 2006 m. pelnė Lietuvos teatro sąjungos Klaipėdos skyriaus, Klaipėdos miesto savivaldybės administracijos apdovanojimą – „Padėkos kaukę“ kaip „metų režisierius”.
Visi gastroliniai Klaipėdos valstybinio muzikinio teatro spektakliai bus atliekami lietuvių kalba.
 |
| Spektaklio plakatas: apsimetėliai ir nekaltieji |
Tačiau drauge su gastrolėmis į Vilnių atkeliauja ir protesto akcija.
Kreipimesi į Lietuvos visuomenę, į Seimo švietimo, mokslo ir kultūros komiteto narius bei Kultūros ministrą Klaipėdos valstybinio muzikinio teatro darbuotojai pareiškia
protestuojantys prieš „tolimesnį A. Žigaitytės – Nekrošienės vadovavimą teatrui.“
„Elementarių teatro kolektyvinio darbo principų neišmanymas, autoritarinis vadovavimas – arogancija, kitų nuomonės nepaisymas, nuolatiniai pažeminimai ir įžeidinėjimai – galutinai suskaldė kolektyvą, o provokuojami vieši konfliktai ir skandalai su atlikėjais, teatro kūrybiniais ir administracijos darbuotojais, pasiekę spaudą ir teismus, baigia sugriauti visuomenės pasitikėjimą mūsų teatru“,– rašoma pareiškime.
Pasak jo autorių, „po valstybės audito įvardintų darbo drausmės pažeidimų, susijusių su nekompetentingu vadovavimu, iki šiol delsiama priimti kardinalų sprendimą. Tai tik dar labiau komplikuoja kūrybinio darbo kasdienybę, demoralizuoja kolektyvą.“ Todėl jie įspėja – „arba teatro vadovė atsistatydina, arba mes būsime priversti rengti Pilietinio nepaklusnumo akcijas.“ Pirmoji, įspėjamoji protesto akcija žadama surengti Vilniuje sausio 26 d. per teatro gastroles Nacionaliniame operos ir baleto teatre.
Klaipėdos muzikinio teatro, Menų faktūros inf.
