Kūrybos kelyje paskutinės stotelės nebūna

Rūta Kanopkaitė 2006 02 14 Kauno diena, 2006 02 11

aA

Aktorė Gražina Balandytė. Nuotrauka iš www.kamane.lt
Tarp trylikos menininkų, kuriems šiandien sostinėje bus įteiktos Vyriausybės kultūros ir meno premijos, - du kauniečiai.

Laureatams bus po lygiai išdalyta 243 tūkstančiai 800 litų, skirtų iš Vyriausybės rezervo. Kiekvienas iš tryliktuko šalia diplomo, liudijančio apdovanojimą, gaus po 18 tūkstančių 750 litų. „Kaip reaguoju į žinią, kad man paskirta Vyriausybės meno premija? Tai tarsi mana iš dangaus, pasipylusi einant per dykumą. Jaučiuosi lyg ištraukusi laimingą bilietą. Matyt, mano gyvenime šie metai bus sėkmingi”, - emocionaliai kalbėjo aktorė Gražina Balandytė. Kompozitorius, Kauno technologijos universiteto profesorius Giedrius Kuprevičius, sakė „Kauno dienai”: „Džiaugiuosi patekęs į labai garbingą draugiją: apdovanotieji Vyriausybės premijomis - neeilinių kūrybinių nuopelnų turintys menininkai”.

Lemianti - ne valdininkų, o kolegų nuomonė

Be Gražinos Balandytės ir Giedriaus Kuprevičiaus, Vyriausybės kultūros ir meno premijų laureatais tapo poetas Algimantas Baltakis, muziejininkas Romualdas Budrys, fotomenininkas Vitalijus Butyrinas, aktorius Vytautas Grigolis, dailininkė Irena Guobienė, rašytojas Eugenijus Ignatavičius, dainininkai Eduardas Kaniava ir Judita Leitaitė, pianistė Mūza Rubackytė, dirigentas Vytautas Viržonis, kino režisierius Arūnas Žebriūnas.

„Premijoms gauti buvo pristatyta 30 kandidatūrų. Tvarka buvo labai demokratiška - potencialius laureatus siūlė kūrybinės organizacijos, įstaigos, kolegos, galima buvo net pačiam pasisiūlyti. Kas vertas gauti Vyriausybės kultūros ir meno premijas, sprendė komisija, vadovaujama poeto Justino Marcinkevičiaus. Jos sudėtį šiemet pakoregavome, kad lemiamų sprendimų nepriimtų tie patys žmonės, kurie skirsto ir Nacionalines kultūros ir meno premijas. Siekiant didesnio objektyvumo, tarp komisijos narių nėra ir kūrybinių sąjungų vadovų. Į ją pakvietėme aštuonis įvairių sričių menininkus, pelniusius Nacionalines premijas”, - sakė premjero Algirdo Brazausko patarėjas Vilius Kavaliauskas.

Vyriausybei vertinimo komisijoje atstovavo kultūros viceministras Faustas Latėnas, Vyriausybės informacijos ir komunikacijos departamento vyriausioji specialistė kultūros klausimais menotyrininkė Nijolė Tumėnienė ir Vilius Kavaliauskas.

„Laureatai buvo renkami slaptu balsavimu. Beje, daugiausiai vertinimo komisijos balsų gavo aktorė Gražina Balandytė”, - sakė V.Kavaliauskas.

Tiki laiminga žvaigžde

Gražina Balandytė Gintaro Varno spektaklyje „10 indėniukų". Dmitrijaus Matvejevo nuotrauka
„Paskutiniu metu man ėmė sektis - yra ne vienas toks ženklas. Duok Dieve, kad visi šie metai būtų geri. Aš savęs nesureikšminu - nei savo gyvenimo, nei darbų. Nemanau, kad esu daugiau padariusi nei kiti artistai. Tiesiog menininko gyvenime daug nulemia ir laimingas atsitiktinumas. Vienus jis paliečia, kitų - ne”, - kukliai kalbėjo Gražina Balandytė.

Artistė per keletą dešimtmečių sukūrė daugybę vaidmenų teatre ir lietuviškame kine. Juos įsiminė įvairių kartų žiūrovai. Vienus žavėjo jos Ramunė filme „Laiptai į dangų”, Margarita Gotjė iš „Damos su kamelijomis”, Čigonė “Mamutų medžioklėje”, Armanda „Moljere”, kitus - Adonė „Švitrigailoje”, Orin „Japonijos naktyse”. Ne tik kulinarinį žmonių akiratį plėtė LNK televizijoje vesta laida „Ponios Gražinos virtuvė”.

Gražiną Balandytę publika tebemato scenoje. Jos debiutas naujame žanre - miuzikle „Kabaretas”, pastatytame Muzikiniame teatre, atnešė ne tik rizikingos avantiūros jaudulį. Rizikuoti buvo verta: panelės Šnaider vaidmuo šiame spektaklyje Gražinai Balandytei pelnė 2004-2005 metų teatrinio sezono „Auksinį scenos kryžių”. Po šio vaidmens aktorė vėl sugrįžo ir į Dramos teatrą, kurio veiklą jau porą metų stebėjo tik iš šalies.

Darbo užtenka, sveikatos trūksta

Pirmą kartą Kauno teatralų apdovanojimą „Fortūna” Gražina Balandytė pelnė 1996 metais už Orin vaidmenį spektaklyje „Japonijos naktys”. 2004 metais jai įteikta antroji „Fortūna” - taip įvertinti nuopelnai scenai ir Tetos paveikslas F.Garsijos Lorkos pjesės „Donja Rosita, arba gėlių kalba” pastatyme.

„Žinot, kai gauni apdovanojimą už viso kūrybinio kelio pasiekimus, tai - tarsi ženklas, kad tas kelias jau baigėsi”, - paironizavo artistė. Tačiau toks teiginys toli nuo tiesos - šiandien Gražina Balandytė tebevaidina keturiuose pastatymuose. Tai Muzikinio teatro anšlaginis miuziklas „Kabaretas”, „Tolima šalis”, „10 indėniukų”, „Donja Rosita, arba gėlių kalba” Kauno dramos teatre.

„Atvirai pasakius, tas krūvis man netgi per didelis. Per mėnesį susidaro 4-5 spektakliai. „Kabarete” spėjau suvaidinti tik tris kartus ir po to susirgau. Vėl į Muzikinio teatro sceną kaip panelė Šnaider išėjau po labai ilgos pauzės. Ačiū jo vadovams, kad pasitikėjo manimi, nes tai buvo nemaža rizika”, - pasakoja aktorė.

Paklausta, ar jau suplanavo, kaip išleis premiją, Gražina Balandytė atsiduso: „Tik pašlijus sveikatai supranti, kokia prabanga yra sirgti. Viskas kainuoja daug: vaistai, vitaminai, papildomi tyrimai, procedūros. Pamačiau, kad sunkios ligos užkluptas žmogus yra pasmerktas mirti, jei neturi pinigų. Mano premija padės remontuoti sveikatą”.

Trumpam pasidavusi liūdnoms mintims, netrukus artistė žaismingai pajuokavo: „Vis dėlto yra ženklų, kad amžinai žaliuosiu kaip rūta. Vyras man neseniai padovanojo tokią keistą gėlę - Jerichono rožę. Palaisčiau tą rusvą, samanas primenantį gumulėlį, ir jis taip gražiai sužaliavo - tarsi amžinas gyvybės simbolis”...

Galėtų būti Kauno veiklumo simboliu

Kompozitorius Giedrius Kuprevičius. Nuotrauka iš www.mic.lt
Epitetas „žmogus orkestras” - gerokai nuzulintas. Bet kaip kitaip pavadinti asmenį, kurio darbštumas, kūrybingumas, išradingumas, visuomeniškumas atrodo neišmatuojami? Tarsi jis būtų išradęs, kaip toje pasakoje, mašiną dienai ilginti...

„Kažkaip išsitenku paroje. Dieną dirbu, naktimis miegu, kaip ir visi žmonės”, - lakoniškai tarstelėjo menininkas.

Kompozitorius Giedrius Kuprevičius per pastaruosius kelerius metus parašė operetę „Kipras, Fiodoras ir kiti”, pastatytą Muzikiniame teatre, Koncertą dviem smuikams su orkestru, pjesę „Orkestro gimimas”, adagio „Apokalipsė”, dvi vokalines simfonijas, muziką penkiems dramos spektakliams, sukūrė keturis audiovizualinius projektus ir... naujausių darbų sąrašas dar toli gražu nėra visas.

„Rūpinuosi Kauno kariliono renovacija, įkūriau Kauno technologijos universiteto radiją „Gaudeamus”, rašau komentarus Lietuvos radijo laidai „Kultūros savaitė”, publicistiką įvairiems leidiniams, skaitau paskaitas studentams”, - vardijo KTU profesorius, Humanitarinių mokslų fakulteto dekanas G.Kuprevičius.

Žmogus, kurį pažįsta turbūt visas Kaunas, yra išrinktas įsimintiniausiu metų miesto menininku, gavęs „Fortūną” už sceninį kūrinį „Kipras, Fiodoras ir kiti”, apdovanotas Gedimino ordinu.

Laureatas steigs premiją studentui

„Vyriausybės kultūros ir meno premija praktiškai yra pirmas mano valstybinis apdovanojimas už kūrybą. Jaunystėje už miuziklą „Ugnies medžioklė su varovais” man kartu su libreto autoriais Sauliumi Šalteniu ir Leonidu Jacinevičiumi buvo paskirta Komjaunimo premija, bet jos realiai negavau, tik pasirašiau. Pasakė, kad premiją reikia „savo noru” pervesti į Taikos gynimo fondą...” - pasakojo G.Kuprevičius.

Pasak kompozitoriaus, paskirtoji premija mintyse jau išdalyta: „Ta suma yra, galima sakyti, mėnesinis teisėjo atlyginimas. Menininkai -irgi savotiški teisėjai, tik dirba kiek sąžiningiau... Kažkada esu galvojęs: ką daryčiau, jei gaučiau kokį piniginį apdovanojimą? Tai va - įsteigsiu premiją „Eureka” studentui už originalų kūrybinį darbą ar sprendimą įvairiose srityse. Ji nebus didelė, kokie 500 litų, tačiau būtų teikiama kasmet, kol išeisiu į pensiją. Noriu išleisti savo autorinę kompaktinę plokštelę, nes iki šiol tokios neturėjau. Ir dar šiek tiek pinigų turi likti „bonbonkėms”.

Paklaustas apie artimiausius kūrybinius planus Giedrius Kuprevičius užsimena: „Dabar planuoju didelį sceninį projektą. Tačiau plačiai apie jį kalbėti per anksti”.

Kompozitorius yra sukūręs daug sceninių veikalų. Miuziklus „Ugnies medžioklė su varovais”, „Aš tau siunčiu labų dienų”, operas „Prūsai”, „Karalienė Bona”, „Ten, viduje”, operetę „Kipras, Fiodoras ir kiti” pastatė Vilniaus, Kauno, Klaipėdos teatrai. Baletas „Atviros jūros vaikas” ir opera „DaliGala” dar nėra išvydę rampos šviesų.

Naujienos